Pasaulio finansų krizė neaplenkė ir kone uždariausios Europos ekonomikos - Baltarusijos. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies bendrasis vidaus produktas krito kone 10 proc., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo eksportas. Tačiau baltarusiai nepraranda optimizmo - valdžia su prezidentu Aleksandru Lukašenka priešakyje žada pasirūpinti savo piliečiais.
Didžiosios, daugiausia valstybės valdomos gamyklos ir iš sovietinių laikų paveldėti kolūkiai stengiasi nemažinti darbuotojų skaičiaus, nors eksportas kritęs ir smuktelėjęs vidaus vartojimas. Valdžios “raginimų išlaikyti kadrus” gamyklų savininkai laikosi nepriekaištingai.
Valstybės reguliuojama ekonomika daugeliui paprastų baltarusių suteikia viltį, kad krizė neatims jų darbo vietos ir jie užsidirbs tiek, kad galėtų patenkinti savo nedidelius poreikius. Tačiau verslininkų valdžios “patarimai” išlaikyti darbo vietas žavi ne per daugiausiai: neturint užsakymų, atlyginimus darbuotojams tenka mokėti iš anksčiau sukauptų rezervų, o pagamintą produkciją laikyti sandėliuose.
Turime išnaudoti galimybes
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Minske Edmino Bagdono, pastaruoju metu pradėta itin aktyviai domėtis galimybėmis investuoti Baltarusijoje. “Mūsų verslininkams sunkumas yra situacijos nežinojimas. Lietuviai yra atpratę nuo verslo reguliavimo”, - nurodė didžiausią lietuvių verslininkų problemą Baltarusijoje E.Bagdonas.
Pasak aukšto Lietuvos diplomato, Baltarusija turi didžiulę rinką su 10 mln. gyventojų ir svarbią geografinę padėtį, tad tuo lietuviai turi būtinai naudotis. Regis, lietuvių verslininkai į tokius raginimus atsišaukia su kaupu.
“Investavimo galimybėmis domisi 300-400 įmonių. Daugiausia žemės ūkio ir statybos sričių, - teigė E.Bagdonas - Bendradarbiavimo taškų ir galimybių yra labai daug. Jeigu mes neišnaudosime šios galimybės, tą padarys kiti - vokiečiai, latviai, čekai, lenkai, skandinavai ir galų gale amerikiečiai. Su šia šalimi apyvartos milijardinės”.
Kartu Lietuvos pareigūnai ragina pasverti investavimo Baltarusijoje grėsmes ir būti atsargius. Rugsėjo 15 d. Ūkio ministerija su Lietuvos ekonominės plėtros agentūra rengs seminarą lietuvių verslininkams dėl galimybių investuoti Baltarusijoje.
Ambicingas lietuvių projektas
Viena didžiausių investuotojų Baltarusijoje yra kompanija Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Keliolikoje pasaulio valstybių veikianti bendrovė Baltarusijoje planuoja investuoti kelis šimtus milijonų eurų. Numatoma, kad ŪBIG Minske statys daugiafunkcį kompleksą, kurį sudarys futbolo stadionas, prekybos centras, viešbutis ir verslo centras.
Pasak ŪBIG projektų vadovo Eimučio Žvybo, baltarusiai jaučia didelių daugiafunkcių centrų trūkumą. Ambicingas lietuvių projektas Baltarusijoje gali tapti kone revoliucinis. “Minsko sporto ir laisvalaikio centro statybos yra prioritetinis ŪBIG projektas Baltarusijoje”, - pabrėžė Remigijus Jurgelaitis, ŪBIG Komunikacijos departamento direktorius.
“Reikia eiti, bet atsargiai”
Tačiau toli gražu ne visi Lietuvos verslininkai gali pasigirti sėkmingo investavimo Baltarusijoje patirtimi. Lietuviams daugiausia problemų kelia biurokratinės kliūtys ir nuolatinis valdžios spaudimas.
Lietuvių UAB “Tranzito terminalas”, Baltarusijoje dirbančios šešerius metus, generalinis direktorius Eduardas Paulauskas “Respublikai” pasakojo, kad jo verslo pradžia buvo labai sėkminga. “Pradėjome nuo nulio ir pasiekėme gerus rezultatus”, - prisiminė E.Paulauskas.
Tačiau praėjusį pavasarį E.Paulauską užklupo nemalonumai. Verslininką pradėta atvirai spausti atsisakyti vykdomos veiklos, kaip tyčia nebuvo pratęstos nuomos sutartys. Lietuvių nuomojamos patalpos buvo atiduotos konkurentams. “Mes praradome pusę savo rinkos”, - neslėpė lietuvis.
Pasak E.Paulausko, drąsiau į Baltarusijos rinką gali žengti tie, kas yra užsitikrinę šalies prezidento arba ministro pirmininko raštiškas garantijas. “Tai keltų baimę visiems valdininkams. Tačiau tyko kiti pavojai: kad ir kaip elgtumeis, negali normaliai nuspėti konkurentų veiklos. Jeigu konkurentas gautų geresnes sąlygas, tavo verslas pradėtų smukti”, - sakė lietuvių verslininkas.
Karčios patirties įgavęs E.Paulauskas, nepaisydamas nesėkmės, lietuvių verslininkams pataria atkreipti dėmesį į Baltarusiją. “Galimybių šioje rinkoje pasireikšti įgyjant konkurencinį pranašumą ir įdiegiant technologines naujoves tikrai yra. Siūlau eiti į Baltarusiją, bet labai atsargiai ir pamatuotai”, - sakė E.Paulauskas.
Info
2008 m. prekių apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos sudarė 856,4 mln. dolerių, t.y. 15 proc. daugiau, palyginti su 2007 m.
Per pirmuosius šešis 2009 m. mėnesius prekių apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos sudarė 222,2 mln. litų, t.y. 48,7 proc. mažiau, palyginti su 2008 m. pirmuoju pusmečiu.
Baltarusijai tenka 9 vieta svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše, o Lietuvai tenka 7 vieta svarbiausių baltarusių eksporto rinkų sąraše.
2008 m., palyginti su 2007 m., užsienio prekyba su Baltarusija išaugo apie 30 proc. (iki 3,7 mlrd. litų).
Per 2009 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Baltarusiją padidėjo 5,8 proc. Baltarusija ir Olandija yra vienintelės valstybės, kur Lietuvos eksportas didėjo per šių metų pirmąjį ketvirtį.
Lietuva iš Baltarusijos daugiausia importuoja naftos produktus (9,4 proc.), rapsų aliejų (5,8 proc.), mineralines trąšas (5,6 proc.), naftą (5,4 proc.).
Lietuva į Baltarusiją daugiausia eksportuoja elektros energiją (11,7 proc.), gyvulių pašarus (6,0 proc.), tipografinius dažus (5,5 proc.), lengvuosius automobilius (3,7 proc.).
Sergejus TICHOMIROVAS
