Ar buvo skrydis? Istorija iš pirmo žvilgsnio skamba kiek fantastiškai. Galbūt dėl šios priežasties į ją gana vangiai reagavo Lietuvos žiniasklaida. Pirmoji sveika mintis, kuri ateina į galvą, – kad tai galėjo būti tiesiog virtualiojoje erdvėje – internete sukurta provokacija. Tačiau vertėtų panagrinėti pateikiamus skrydžio realumo įrodymus.
Pirmiausia, akcija turi aiškiai įvardytus organizatorius (tai, žinoma, savaime dar nerodo, kad skrydis buvo realus) – tai švedų reklamos agentūra „Studio Total“. Akcija turi savo puslapį internete. Ten nurodyta, kad kampanija vykdoma baltarusių interneto tinklalapio „Chartija 97“ užsakymu. Interneto tinklalapis, kurio būstinė šiuo metu yra Vilniuje, plačiai viešina visą informaciją ir naujienas, susijusias su meškiukų desantu, tačiau, kiek teko pastebėti, neakcentuoja savo vaidmens šioje istorijoje. Žinoma, tai nėra įrodymai, kurie patvirtintų skrydžio realumą. Greičiau net atvirkščiai – reklamos agentūros ir žiniasklaidos priemonės bendradarbiavimas turėtų suteikti daugiau prielaidų manyti, kad „žaislų istorija“ buvo tik internetinė išdaiga ar tiesiog sėkminga inscenizacija (meškiukai galėjo būti išbarstyti Baltarusijos teritorijoje, bet nebūtinai iš lėktuvo).
Rimtesniu skrydžio įrodymu galima laikyti paviešintą skrydžio įrašą, kurį išplatino „Studio Total“. Pusantros valandos vaizdo įrašas demonstruoja skrydį tik į vieną pusę, tačiau to užtenka, kad būtų galima pripažinti, jog skrydis tikrai galėjo įvykti. Su šiuo įrašu galima susipažinti čia.
Ieškodamas informacijos apie „žaislų istoriją“, straipsnio autorius gavo svarbių duomenų ir iš Baltarusijoje esančių pažįstamų. Jų kalbinti liudytojai patvirtina lėktuvo skrydžio faktą. Meškiukai buvo mėtomi iš lėktuvo šalia Iveneco miestelio ir viename iš Minsko priemiesčių. Pasak liudijimų, Iveneco miestelyje milicijos pareigūnai numušinėjo medžių šakose įstrigusius meškiukus akmenimis. Žinoma, tai nėra dokumentuotai patvirtintas liudijimas, bet straipsnio autorius yra linkęs tikėti savo šaltiniais. Todėl šis straipsnis remiasi prielaida, kad skrydis iš tikrųjų buvo, o tai kelia papildomų klausimų (vienas jų suformuluotas straipsnio pabaigoje).
Taip pat verta panagrinėti kelis kitus „žaislų istorijos“ aspektus.
Apie akcijos simboliką. Ši akcija turi savo logiką ir net jos simbolika yra susijusi su anksčiau Baltarusijoje vykusiomis protesto akcijomis. Šių metų vasarį vykdant pilietinę akciją „Sakyk tiesą!“ Minske buvo organizuotas „žaislų protestas“: Nepriklausomybės aikštėje buvo išrikiuoti pliušiniai žaislai su protesto plakatais. Tada „protestuotojus“ konfiskavo milicija. Atrodo, žaislų protesto idėja tampa viena iš plintančių protesto prieš Aleksandro Lukašenkos režimą formų. Panaši akcija ne taip seniai buvo surengta prie Baltarusijos ambasados Londone.
Apie oro erdvę. Švedų surengta akcija parodė, kad Baltarusijos oro erdvės kontrolė nėra tokia nepriekaištinga, kaip mėgsta pabrėžti Minskas. Nors Baltarusija kartkartėmis bando įtikinti Maskvą, kad ji yra patikima sąjungininkė „pirmojoje gynybos linijoje“ prieš NATO, toks ir panašūs incidentai nedidina pasitikėjimo jos kariuomene. Kita vertus, maži lėktuvai, skraidantys nedideliame aukštyje, yra sunkus uždavinys priešlėktuvinei gynybai. Švedų skrydis nėra pats įspūdingiausias iš tokio pobūdžio skrydžių. Galima priminti, kad 1987 metais vokiečiui Mathiasui Rustui pavyko įskristi į Sovietų Sąjungos teritoriją ir nutupdyti savo lėktuvą Maskvoje, Raudonojoje aikštėje. Negalima teigti, kad M. Rusto lėktuvas buvo visiškai nepastebėtas (jo skrydis vienaip ar kitaip buvo fiksuojamas), tačiau tai, kad M. Rustui buvo leista nuskristi iki Maskvos, vertinta kaip didžiausias akibrokštas SSRS Priešlėktuvinės gynybos pajėgų vadovybei.
Švedų lėktuvėlio skrydis privertė prisiminti ir kitą istoriją, kurią pateikia interneto portalas belaruspartisan.org. 2003 metais Gardino srityje, pelkėje medžiotojai rado lėktuvo nuolaužas. Jos užminė mįslę, nes nebuvo duomenų, kad tokio tipo lėktuvas būtų kirtęs Baltarusijos sieną. Vėliau išaiškėjo, kad orlaivis yra iš Lietuvos ir juo greičiausiai buvo gabenami nelegalūs migrantai, kurie žuvo kartu su lakūnu. Kitaip sakant, nepastebimai mažu lėktuvu kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir anksčiau nebuvo sunku.
Apie Baltarusijos reakciją. Nors oficialusis Minskas vis dar neigia skrydžio faktą, galima kalbėti apie pirmas „žaislų istorijos“ aukas. Pirmąja jų tapo žurnalistas Antonas Suriapinas, kurio didžiausia „kaltė“ yra ta, kad jis fotografavo iš lėktuvo išmestus meškiukus ir įdėjo jų nuotraukas į tinklalapį Belarusian News Photos. Pranešama ir apie kitus sulaikytuosius, susijusius su „žaislų istorijos“ byla.
Įdomu ir tai, kad praėjus savaitei po meškiukų desanto Baltarusijos specialiosios tarnybos pranešė apie agentūrinio tinklo, „šnipinėjusio Lietuvai“, suardymą. Lietuva neigia, kad toks tinklas apskritai egzistavo, ir vadina Baltarusijos specialiųjų tarnybų pareiškimą absurdišku. Žinoma, agentų – realių ar numanomų – sulaikymas nėra toks jau retas atvejis pasaulio praktikoje. Be to, tai yra įprastas diplomatinių karų veiksmas. Nors Baltarusija neigia šnipų išaiškinimo sąsają su „žaislų istorija“, galima įtarti, kad „agentų tinklas“ kaip tik dabar išaiškintas neatsitiktinai. Tai panašu į kerštą Lietuvai už „dalyvavimą“ meškiukų akcijoje.
Apie tarptautinę teisę. „Žaislų istorija“ leidžia paliesti ir dar vieną temą. Spaudžiama savo šalyje, Baltarusijos opozicija yra linkusi kelti veiklą į užsienį – pirmiausia į kaimynes Lietuvą ar Lenkiją. Opozicijos veiksmai tampa nebe vidiniu Baltarusijos reikalu, bet gali paliesti tarptautinių santykių sritį. Pripažįstant, kad A. Lukašenkos režimas yra autoritarinis, verta taip pat iškelti klausimą, ar, kovojant su juo, tinkamos visos priemonės. Dauguma opozicionierių tikriausiai atsakytų, kad taip. Toks įsitikinimas glūdi ir „žaislų istorijoje“, nes vykdant šią akciją buvo pažeista tarptautinė teisė (lėktuvas du kartus nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną). „Studio Total“ tinklalapyje, skirtame akcijai, taip pat nurodoma, kad jos organizatoriai „nėra linkę palaikyti tarptautinės teisės pažeidimo“, tačiau, jų manymu, būna atvejų, kai „vienintelį įstatymą, kuriuo gali vadovautis, tau diktuoja tavo širdis“. Matyt, „žaislų istorija“ – kaip tik toks atvejis.
Taip pat verta pabrėžti, kad Baltarusijos opozicinių jėgų veiksmai šiuo atveju įstūmė Lietuvą į gana nemalonią padėtį. Tai paaiškina vangią Lietuvos reakciją į šį incidentą, vengimą aptarinėti jį plačiau. Visiems (išskyrus Baltarusijos opozicines jėgas) būtų lengviau, jei skrydžio nebūtų buvę. Dabar gi incidentą oficialiame lygmenyje gaubia įtempta tyla – ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje.
