Gruzijos ir Rusijos konfliktas įdomus buvo tuo, jog Rusijos sąjungininkai reagavo gana pasyviai. Vienos keisčiausių - jei taip galima sakyti - reakcijų sulaukta iš Minsko, prezidento Aleksandro Lukašenkos vyriausybės, kuri elgėsi gana ambivalentiškai ir vis dar svyruoja.
Baltarusijos televizija tyliai pasitiko žinias apie įsiliepsnojusį konfliktą. Keletą dienų baltarusiai žinių apie įvykius sulaukdavo tik iš rusų televizijos kanalų. Netgi „Panorama“ vengė aštriau gvildenti šią temą.
Kodėl gi „,mažasis Rusijos brolis“ nepasinaudojo proga darkart parodyti savo ištikimybę? Kodėl Baltarusija rizikavo santykių su Rusija atšalimu? Ar toks atsargus požiūris reiškia, jog šalis linksta Europos pozicijos pusėn?
Deja, atsakymus gali pateikti tik pats A. Lukašenka ir jo aplinkos darbuotojai.
Rugpjūčio 12 dieną, praėjus keturioms dienoms po karo pradžios, Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas numetė piktą repliką „nesuvokiamai Minsko tylai“. Konflikto metu Baltarusija nei rėmė Rusijos poziciją, nei pasiūlė humanitarinę pagalbą nukentėjusiems Pietų Osetijoje.
Tuo tarpu Rusijos internetinis dienraštis „Vzglyad“ apibūdino Baltarusijos veiksmus kaip „išdavystę“ ir jautėsi supykdytas dėl ištikimos sąjungininkės žiniasklaidos atstovo pareiškimo apie prašymą užbaigti konfliktą ir abiem pusėms sudėti ginklus.
Tačiau rugpjūčio 19 dieną vykusiame prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Aleksandro Lukašenkos susitikime pastarasis vis dėlto pasiūlė Rusijai paramą. Jis padėkojo už „taikos Kaukaze įvedimą“ ir pareiškė, jog Rusijos įsiveržimas į Gruziją nereiškė karo. Tai greičiau buvo ramus atsakas, kuris užtikrino taiką regione. Abi šalys po to paskelbė rudenį pasirašysiančios susitarimą dėl vieningos oro gynybinės sistemos.
Po to, kai Rusija paskelbė pripažįstanti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, A. Lukašenka Maskvai nusiuntė žinutę, jog tai buvo teisingas sprendimas tokioje sudėtingoje situacijoje, tačiau tvirto pritarimo tokiai Rusijos pozicijai neišreiškė. Rusijos žiniasklaida spėjo, jog Baltarusijos valdžia savo pritarimą patvirtins „per artėjančias kelias dienas“, tačiau jokios žinutės nebesulaukė.
Rugpjūčio 16 dieną A. Lukašenka viešai atsiprašė paskutinio likusio politinio kalinio Aleksandro Kazulino, kuris buvo kalinamas kolonijoje Vitebsko regione. Šis savo ruožtu bemat kreipėsi į JAV ir Europos Sąjungą prašydamas, kad nebūtų pradėtas naujas dialogas dėl jo paleidimo.
A. Kazulino paleidimas ir švelnesnė Baltarusijos pozicija suponuoja, jog galbūt taip elgiamasi dėl tikėtinų JAV sankcijų sušvelninimo naftos kompanijai „Belnaftakhim“ bei artimesniam bendradarbiavimui Europos Sąjungos Rytų kaimynystės programoje.
Aleksandras Lukašenka tikina, jog Baltarusija vis dar yra „artima draugė ir rėmėja“, tačiau tik laikas parodys tolesnę „dviejų brolių“ santykių evoliuciją.
Parengta pagal „Eurasia Daily Monitor“
