.jpg)
Anot jos, daugiausiai rinkėjų užsiregistravo balsuoti Jungtinėje Karalystėje (4054), JAV (1480), Vokietijoje (1109), Airijoje (990), Norvegijos Karalystėje (901), Belgijoje (862), Danijoje (689).
„Mums liko nepilni du registracijų mėnesiai, mūsų tikslas yra surinkti bent 30 tūkst. registracijų užsienyje. Tai yra pakankamai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke.
VRK pranešė, kad visi rinkėjai, pageidaujantys balsuoti užsienyje per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bei tuo metu vyksiančius referendumus, turi registruotis iš naujo.
Pabrėžiama, kad iš naujo registruotis privalo net ir tie rinkėjai, kurie nuolat gyvena užsienyje ir ankščiau jau buvo įtraukti į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus praėjusiuose rinkimuose ar referendumuose.
Piliečiams referendume tektų balsuoti dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuriame numatoma Lietuvos pilietybės įgijimo tvarka. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Pagal dabartinę tvarką, privalomame referendume siūloma pataisa laikoma priimta, jeigu už ją balsuoja daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Norint leisti daliai užsienyje gyvenančių asmenų išsaugoti Lietuvos pilietybę, būtina per referendumą surinkti 1,3 mln. balsų „už“.
„Referendumas dėl dvigubos pilietybės yra mūsų valstybės išliko klausimas“, – BNS sakė D. Henke.
Referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Gegužės 12 dieną vyks prezidento rinkimai, referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės instituto išplėtimo, o gegužės 26 dieną – rinkimai į Europos Parlamentą.
