Kad ir kaip gerai dirbtų automobilių inžinieriai bei dizaineriai, šiais laikais naujo modelio sėkmė rinkoje ne mažiau priklauso ir nuo to, kaip žinią po viso pasaulio rinkas pavyks išplatinti gamintojo rinkodaros skyriui, kokia bus kartu jo pristatymu transliuojama žinia, kaip pasiseks su reklamine kampanija, kiek pavyks nuspėti tikslinės pirkėjų grupės lūkesčius ir daugelio kitų dalykų. Kuo naujas modelis kompanijai svarbesnis tuo intensyvesnė ir geriau apgalvota būna žmonių, kurie nuolatos galvoja, ko nori jų klientai strategija, o dažnai nutinka taip, kad dar nepasirodžius automobiliui pirminis jo įvaizdžio variantas jau būna suformuotas.
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Mazda“pastaruoju metu gyveno vadovaudamasi jaunesnius pirkėjus viliojančiu „Zoom Zoom“ šūkiu ir atitinkamai prie to derančiu „kinetiniu“ dizainu, dinamiškai važiuoti leidžiančiomis važiuoklėmis ir kitais smagiais dalykais.Visgi nors klientų ratas dėl to neabejotinai pasikeitė, jų skaičius neišaugo tiek daug, kiek galbūt tikėjosi didieji kompanijos vadovai, todėl sklinda kalbos, kad kai kurie svarbias pareigas užimantys, tačiau hierarchijos piramidėje žemiau esantys darbuotojai gali būti pakeisti.
Naujas skyrius „Mazda“ rinkodaros planuose pavadintas žodžiu „Skyactiv“ ir kaip skelbiama gamintojo reklaminiuose lankstinukuose bei vaizdo klipuose, tai reiškia, kad kompanijos inžinieriai ketina ne tobulinti esamus automobilius, o kurti naujus nuo nulio. „Ieškome idealios pusiausvyros tarp vairavimo malonumo ir automobilio efektyvumo“, ‒ visomis pasaulio kalbomis rašoma koncerno puslapiuose. Aišku, projektavimas nuo nulio yra ne kas kita kaip „rinkodaros pasaka“, tačiau negalima paneigti fakto, kad „Mazda“ tikrai stengiasi rasti ir išrasti kažką savito, o pirmas naujos bangos modelis yra būtent „CX-5“.
Europa buvo ignoruojama
„Mazda CX-7“ (2007 m.) (nuotr. Gamintojo)
Kompaktiškų padidinto pravažumo modelių rinka Europoje toliau išlieka viena iš nedaugelio, kurios tolydžio auga ir nei vienas automobilių gamintojas negali ir nenori sėdėti rankas sudėję tuo metu, kuomet kiti gaudo klientus. Pirmuoju kompaktišku „Mazda“ SUV galima laikyti bendromis pajėgomis su „Ford“ sukonstruotą „Tribute“. 2001 m. rinkoje pasirodęs neišsiskiriančios išvaizdos automobilis buvo patogus, erdvus ir pakankamai komfortiškas, taip pat atsižvelgiant į gabaritus ganėtinai tiksliai valdomas. Visgi pirminės šio modelio rinkos buvo Šiaurės Amerika ir Azija, o europiečiai jį matė tik epizodiškai.
„Mazda CX-7“ (2007 m.) (nuotr. Gamintojo)
Kuomet 2006 m. publikai buvo pristatytas „Mazda CX-7“ Europa vėl liko nuošalyje. Iš pradžių jis buvo skirtas JAV ir Japonijos pirkėjams, pirmuosius metus Europoje juo netgi nebuvo prekiaujama, o kuomet modelis pagaliau pas mus atkeliavo vienintelis siūlomas variantas buvo turbininis 2,3 litro darbo tūrio benzininis variklis su mechanine šešių laipsnių pavarų dėže. Taip pat, kadangi Senojo žemyno rinkos „Mazda“ nelaikė svarbiausia, pirmaisiais prekybos metais jai buvo skirta tik apie 7000 automobilių. Vėliau, kuomet koncerno planus dėliojančios galvos suprato, kad europiečiams labai patinka kompaktiški SUV pardavimo skaičiai buvo padidinti, o 2009 m. pagaliau pasirodė ir „CX-7“ versija su dyzeliniu varikliu.
2,3 litro, 250 AG galios benzininis variklis su turbokompresoriumi („Mazda CX-7“, 2007 m.) (nuotr. Gamintojo)
2012 m. „Mazda“ modelių gamoje padarė rokiruotę. „CX-7“, nors savo konstrukcija, dizainu ir bendra filosofija greičiausiai nebūtų trukdęs naujokui buvo nuimtas nuo konvejerio, o jo vietą visose pasaulio rinkose užėmė „CX-5“. Ažiotažas, kuris supo šį modelį per pastarąjį pusmetį, buvo „Mazda“ produkcijai negirdėtas it neregėtas dalykas, nieko panašaus turbūt nebuvo nuo 6-tuko ir „RX-8“ laikų. Priežastis – jei automobilis bus geras ir sumaniai reklamuojamas, japonų koncerno pardavimai gaus pastebimą papildomą „injekciją“, o kadangi pelnas, gaunamas realizavus kompaktišką SUV pakankamai geras ties naujojo modelio projektu sulenkę nugaras dirbo visi.
„Mazda“ šviesios ateities viltis
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Rezultatas ‒ vidutinio dydžio „CX-5“ SUV Lietuvos rinkai buvo pristatytas maždaug prieš mėnesį. Kol kas mums siūlomas tik benzininis 2,0 litrų darbo tūrio variklis, komplektuojamas su šešių laipsnių mechanine arba automatine transmisija, keturi įrangos lygiai ir japonams būdingos minimalistinės papildomos įrangos pasirinkimo galybės. Pigiausio „Comfort“ bazinės įrangos modelio kaina siekia 78,510 litų, taigi žemutinė kainos riba pakankamai neaukštai, na o versija, su visais privalumais ir „metallic“ dažais, kokią bandėme mes, kainuoja visus 114, 520 litų.
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kad „Mazda“ šį kartą nejuokauja galima įsitikinti vos pažvelgus į „CX-5“ išorės dizainą, nes jis yra bene agresyviausias rinkoje. Jei „Volkswagen Tiguan“ ar „Honda CR-V“ stilius jums atrodo pernelyg nuobodus, šis SUV patenkins jūsų poreikius. Efektingai atrodo šiek tiek į priekį išsišovę radiatoriaus grotelės, toli į kampus nustumti priekiniai žibintai, pastebimai aukštyn kylanti „juosmens“ linija, galinis oro aptakas ir juodo plastiko kėbulo apačios apdaila. Stebina šis automobilis ir didžiulėmis ratų arkomis. Nors bandomasis modelis „apautas“ solidžių išmatavimų 19 colių ratlankiais, pagal likusius tarpus tarp padangų ir kėbulo galima spręsti, kad konstruktoriai „stilingiems“ puošybą mėgstantiems klientams paliko galimybę ten lengvai patalpinti ir 20 ar 21 colio lengvojo lydinio ratlankius.
„Mazda CX-7“ (2007 m.) (nuotr. Gamintojo)
Mazda CX-5 (2012m.) (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Tuos, kas tikisi iš „CX-5“ jaunatviško, tačiau paprasto charakterio ir ne pernelyg prašmatnaus stiliaus labiausiai nustebins gerai įrengtas šio modelio interjeras. Medžiagų kokybė labai gera, žaismingą charakterį salonui suteikia raudonais siūlais dygsniuoti netikros odos apmušalai, prietaisai išdėlioti apgalvotai ir tvarkingai. Apskritai, savo stiliumi „CX-5“ interjeras labai primena vokiškų premium segmento modelių stilių. Nors už originalumo stoką šiuo atveju galima rašyti minusą, kopijavimas tam tikrais atvejais pasiteisina. Didžiausias trūkumas – toks pats neprotingai didelis kaip ir vokiškuose modeliuose mygtukų kiekis. Kaip suskaičiavo kažkuris ir kruopščių kolegų žurnalistų centrinėje automobilio konsolėje yra daugiau nei 60 mygtukų, neskaičiuojant tų, kurie yra ant vairo.
Įrangos niekada nebūna per daug
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Gluminantis yra brangiausios „CX-5“ modelio įrangos kiekis. Pradėkite vardinti visas populiariausias sistemas ir priedus, o „Mazda“ pardavėjas šypsodamasis galės vieną po kito lenkti pirštus. Visi bazinės komplektacijos modeliai turi avarijų važiuojant nedideliu greičiu padedančią išvengti automatinę sustabdymo sistemą, „start-stop“, šildomas priekines sėdynes, pajudėjimo įkalnėje pagalbą, USB jungtį, kondicionierių, nekalbant jau apie visą komplektą sukibimo, stabilumo ir stabdymo kontrolės sistemų. Lipant įrangos lygiais aukščiau ‒ dar smagiau, galima rasti smagius dalykus kaip lietaus jutikliai, automatiniai žibintai ir ilgųjų-trumpųjų šviesų perjungimas, greičio palaikymo sistema, 5,8 colio lietimui jautrus ekranas, „bluetooth“ laisvų rankų įranga, aklosios zonos stebėjimo sistema, galinio vaizdo kamera, „Bose“ garso įranga ir ksenono dujų išlydžio žibintai.
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ant veidrodėlių įspėjamuosius signalus apie aklojoje zonoje esantį automobilį rodanti sistema kaip ir kitų gamintojų siūlomi analogai turi paklaidą, todėl kartais suveikia ir tuomet, kai nėra realaus pavojaus. Erzinanti yra ir įspėjimą apie „nesąmoningą“ išvažiavimą iš užimamos eismo juostos erzinančiu garsiniu signalu paskelbianti sistema. Kiek neįprastas „start-stop“ sistemos darbas: variklis užgęsta, kuomet automobilis visiškai sustoja, tačiau atleidus koją nuo stabdžio pedalo, kaip mums teko daryti SUV su automatine transmisija, sukimo momentas dėžei perduodamas akimirką vėluojant, dėl ko automobilis nežymiai pajuda atgal.
Paveldėjo praktiškumo trūkumą
„Mazda CX-7“ (2007 m.) bagažinė (nuotr. Gamintojo)
Mazda CX-5 (2012 m.)(nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„CX-5“ nėra pats praktiškiausias SUV rinkoje. Nors dėl gerokai civilizuotesnio nei „CX-7“ kėbulo viduje gausu erdvės, o 463 litrus siekiantis bagažinės tūris leis sutalpinti šį tą daugiau nei kasdieninius pirkinius, kuriant modelį nebuvo galvojama apie šeimas. Salone trūksta laikiklių puodeliams; daiktadėžių, nišų ir kišenių taip pat norėtųsi daugiau. Trūkumas yra ir standartinio hečbeko stiliumi suprojektuoti automobilio slenksčiai be plokščių paviršių. Jei jūsų kojos trumpesnės nei 1,5 metro atidaręs duris nepasieksite žemės, o kadangi kojos statyti nėra kur, iš automobilio teks šokti.
Naujasis 2,0 litrų benzininis variklis, parengtas pagal „Skyactiv“ technologijų filosofiją. Įdomu tai, kad jo suspaudimo laipsnis siekia 14:1, taigi benzininių motorų mastais yra beprotiškai aukštas. „Mazda“ atstovai sako, kad tai buvo padaryta norint pasiekti efektyvesni mišinio dozavimą ir greitesnį degimą. Aukštą suspaudimo laipsnį turinčių benzininių variklių problemą – priešlaikinę detonaciją inžinieriai išsprendė įrengdami stūmokliuose specialias ertmes tam, kad pasikeistų degimo kameros forma, taip pat vožtuvų valdymas sureguliuotas taip, kad atgal visiškai neįleidžiami degimo produktai, taip išlaikant žemesnę temperatūrą. Rezultatas – 160 AG galia, 208 Nm sukimo momentas ir gamintojo skelbiamos 6,6 l/100 km vidutinės degalų sąnaudos.
Automatinė pavarų dėžė „eina iš proto“
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Didžiausia problema kalbant apie „CX-5“ vairavimo malonumą arba jo stygių yra prastas automatinės šešių laipsnių pavarų dėžės darbas. Pernelyg mažas benzininius variklio sukimo momentas ir solidus automobilio svoris (1455 kg) pavarų dėžei sudaro pernelyg sudėtingas sąlygas ir nors, pasak „Mazda“ pranešimų, ji turėtų veikti greičiau nei dvi sankabas turinti transmisija, perjungimai vėluoja, o jei pradėsite žaisti su akceleratoriumi ji visiškai išprotės. Nepaisant visų gamintojų pastangų, variklis dėl didelio suspaudimo laipsnio gaunamo greitesnio ir intensyvesnio degimo yra triukšmingas. Vidutinės degalų sąnaudos po bandomojo važiavimo siekė 9,2 l/100 km, taigi skirtumas lyginant su skelbiamais duomenimis – didžiulis.
Kompaktiško „Mazda“ SUV valdymas tikslus, tačiau dėl nepatogaus vairo ir didžiulių 19 colių ratlankių pastangų norint priversti automobilį keisti kryptį pastangų reikia daugiau nei norėtųsi. Pakaba kitaip nei buvusiame „CX-7“ modelyje gerokai komfortiškesnė, tačiau natūralu, kad kėbulo svyravimai nėra taip gerai kontroliuojami, todėl greitam važiavimui posūkiuose šis automobilis nėra skirtas. Nepakankamas pasukamumas erzina, tačiau tokiam modeliui tai natūrali savybė, o didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme bandomojo važiavimo metu, buvo itin prastas grįžtamasis ryšys.
Mazda CX-5 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Konkurencija kompaktiškų SUV segmente kiekvienais metas darosi vis didesnė. Jei sedanas ar vienatūris jums netinka, rinktis čia tikrai turite iš ko. Tiems, kam pagrindinis rodiklis visuomet yra kainos ir kokybės santykis patiks 69,700 litų kainuojantis „Subaru Forester“, jei norite didelės bagažinės, daug daiktadėžių ir erdvaus interjero galite rinktis „Mitsubishi Outlander“, už kurį teks sumokėti mažiausiai 87,408 litų, dinamiško vairavimo mėgėjams tiks 200 AG benzininį variklį turintis „Ford Kuga“, kurio kaina siekia 85,519 litų, na o į bekelę ketinantys užsukti ir mažiausiai 97,290 litų sumą galintys išleisti vairuotojai turėtų pasidomėti „Nissan X-Trail“. Greta ryškiausius charakterius turinčių SUV ir daugybė kitų, o kur savo vietą ras „Mazda CX-5“ sunku pasakyti.
Išvados:
Sudėtingiausia dalis pažadų davimo reikaluose visuomet yra jų tesėjimas. Kuomet publikai sukeliami dideli lūkesčiai produktas, kuris galiausiai juos pasiekia privalo būti fantastiškas tam, kad nusivylusių būtų kuo mažiau, o kompanijos kuriamas įvaizdis atitiktų realybę. „Mazda CX-5“ pasirodymas šios kompanijos rinkodaros skyriaus specialistų buvo apipintas legendomis apie tai, koks stilingas, dinamiškas, funkcionalus ir ekonomiškas tai bus automobilis.
„Moralinė“ dilema šiuo atveju yra ne tai, kad visų pažadų tęsėsi neįmanoma, o kiek jų galima duoti. „CX-5“ yra itin stilingas, kokybiškai pagamintas, puikiai įrengtas ir tiksliai valdomas SUV, tačiau tuo pat metu jis stengiasi kišti nosį link premium segmento, būti technologiškai pažangus ir rodyti „raumenis“, kurių nėra. Kostiumuotiems „Mazda“ rinkodaros skyriaus specialistams tereikėjo pasitenkinti trumpesniu pažadų sąrašu.
Mums patiko:
Agresyvus išorės dizainas
Gausi standartinė įranga
Tikslus automobilio valdymas
Mums nepatiko:
Nepatogus įlipimas ir išlipimas
Prastai suderinta automatinė pavarų dėžė
Pernelyg dideli kėbulo svyravimai posūkiuose
