Kadaise visus automobilius pagal kėbulo tipus į atskiras kategorijas buvo galima suskirstyti skaičiuojant ant rankų pirštų. Tos dienos seniai praėjo ir jau niekad nebesugrįš ‒ per pastarajį dešimtmetį automobilių segmentai taip intensyviai plėtėsi, maišėsi, jungėsi tarpusavyje, persidenginėjo ir atsiskyrė vienas nuo kito, kad šiais laikais pasirodžius naujam modeliui kartais netgi neįmanoma tiksliai pasakyti, kokiam segmentui jis priklauso.
Natūralu, kad tokias permainas automobilių industrijoje diktuoja pirkėjai. O jie nori kuo daugiau universalumo, funkcionalumo ir praktiškumo už kiek įmanoma mažesnę kainą. Dėl šių piežasčių vienais iš populiariausių naujų kėbulų tipų tapo kompaktiški vienatūriai. Ir kalbame ne apie tokius šeimos automobilius kaip „Renault Scenic“ ar „Opel Zafira“, o gerokai mažesnius jų analogus – „Nissan Note“, „Citroen C3 Picasso“ ar „Opel Meriva“.
Patobulinta versija
Mažo vienatūrio koncepcija galbūt ir skamba kaip anekdotas, tačiau išties tai yra puiki idėja. Automobilis yra labai patogus didesnio ūgio keleiviams, turi gerokai didesnę bagažinę nei analogiškų gabaritų C segmento hečbekai, tačiau tuo pat metu yra pakankamai kompaktiškas, kad nekeltų problemų siaurose miesto gatvėse ir stovėjimo aikštelėse bei sąlyginai nebrangus.
„Hyundai ix20“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Kia Venga“ (nuotr. Gamintojo)
Vadovaudamiesi tokia „verslo logika“ „Hyundai“ atstovai nusprendė pristatyti savąjį kompaktišką vienatūrį. Žvelgiant į automobilio nuotraukas kylantis įspūdis, kad „tai kažkur jau matyta“, neatsitiktinis. Naujasis modelis didžiąją dalį detalių įskaitant ir kėbulo panelius dalinasi su „Kia Venga“. Panašu, kad „Kia“ pamažu tampa bandymų poligonu naujiems „Hyundai“ modeliams.
Būtent taip nutiko su mažuoju vienatūriu ‒ pirminis arba „Kia Venga“ modelis buvo pristatytas 2009 m., o maždau po metų pasaulį išvydo ir „Hyundai ix20“. Tokio laiko tarpo visiškai užtenka nustatyti klientus erzinantiems trūkumams ir atlikti patobulinimus, kurie kartais yra tik nedidelės detalės, praslydusios konstruktoriams pro akis.
Draugiškesnis „dvynuko“ dizainas
Nors nei vienas iš „Hyundai“ modelių nepretenduoja į gražiausio metų automobilio apdovanojimus, naujos kartos dizainas niekam neleidžia juoktis iš šios markės savininkų kaip tai buvo prieš dešimt-penkiolika metų. Korėjos automobilių gamintojas nebenori, kad jo gaminiai būtų apibūdinami kaip nuobodžios išvaizdos „dėžutės ant ratų“ ir pasikeitimai pastaraisiais metais itin ryškūs.
„Hyundai ix20“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Mažasis „ix20“ vienatūris yra tos pačios „skulptūros skysčiu“ dizaino filosofijos produktas. Modelis traukia akį ir atrodo geriau už artimiausią savo giminaitį „Kia Venga“. Nors iš esmės skiriasi tik abiejų automobilių priekinės dalys, žvelgiant į „ix20“ galima įsitikinti, kiek daug gali pakeisti „naujas veidas“. „Hyundai“ mini vienatūrio stilius atrodo laisvesnis, o netaisyklinga žibintų forma leidžia efektyviau išnaudoti konstrukciją, pagal kurią nuo radiatoriaus grotelių jie į šonus nusitęsia beveik iki priekinių statramsčių. Automobilio priekyje taip pat aiškiai pastebimi chromo akcentai – rėmeliai puošia žibintus, priešrūkines šviesas ir radiatoriaus groteles. Efektingai atrodo chaotiškos struktūros radiatoriaus grotelių tinkelis, kaip skelbiama automobilio aprašymuose, tokį sprendimą „Hyundai“ dizaineriai pasirinko įkvėpti lapų gijų tinklo išsidėstymo.
Nors ir elegantiškas automobilis atrodo tikrai didelis. Lyginant su tokiu B segmento hečbekų etalonu kaip „Volkswagen Polo“, jis yra 130 mm ilgesnis, 83 mm platesnis ir net 138 mm aukštesnis. Gabaritų skirtumas itin ryškus ir matant salone greta stovinčius „i20“ hečbeką bei jį artimiausiu laiku visiškai pakeisantį „ix20“ vienatūrį.
Energingas, bet triukšmingas
Vairuotojo vieta „ix20“ įrengta patogiai, o matomumas visomis kryptimis puikus, todėl manevruoti mieste šiuo automobiliu itin lengva. Kompaktiški gabaritai taip pat suteikia daugiau progų rasti vietą stovėjimo aikštelėje. Valdymas pavyzdingas, ypatingai prisimenant tai, kad kalbame apie nedidelį miniveną. Reakcijos į vairo pasukimą norėtųsi staigesnės, bet ji pakankamai tiksli. Itin maloniai nustebino šešių laipsnių mechaninės pavarų dėžės darbas – lengvi, bet tiksliai apriboti perjungimai primena vokiškas transmisijas ir tai didžiausias komplimentas, kurį galima pasakyti „Hyundai“.
Kitaip nei „Kia Venga“ mini vienatūris, kuriame akcentuojamas sportiškumas, „ix20“ sukurtas labiau orientuojantis į komfortą. Tiesa, balansas tarp galimybės važiuoti dinamiškai ir patogiai išlaikytas pavyzdingai. Derėtų pabrėžti, kad kaip ir daugumos šio segmento modelių „ix20“ pakaba suprojektuota orientuojantis į vidutinį arba miesto greičio diapazoną. Kelio nelygumai amortizuojami pavyzdingai, taip pat vidutiniu greičiu galima važiuoti ganėtinai agresyviai. Didesniu greičiu įveikiant posūkius kėbulo svyravimai tampa pernelyg dideli.
„Hyundai ix20“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Didžiausi priekaištai kalbant apie techninę automobilio pusę tektų dyzeliniam varikliui. Mažasis vienatūris sveria 1345 kg, todėl 90 AG galios ir 220 Nm sukimo momento motoro užtenka pagreitėjimams, kurie suteikia minimalią manevravimo eisme laisvę, visgi žemiau 2000 aps./min ribos variklis yra visiškai „nerangus“, o kai atgyja tampa labai triukšmingas. Kaip alternatyvą galima rinktis 125 AG galios benzinį variklį ir mechaninę transmisiją. Taip sutaupytumėte 1,5 tūkst. litų ir nors vidutinės degalų bus didesnės, vairavimo malonumas taip pat.
Viduje – gausu erdvės
„Išsiplėtęs“ visomis kryptimis „ix20“ atrodo kresnas ir tai natūralu – vienatūrio, kad ir koks kompaktiškas is būtų, kėbulas niekada nebus toks pat elegantiškas kaip nediduko B segmento hečbeko. Visgi, vos pravėrus automobilio duris ir įkėlus koją į saloną, tampa akivaizdu, kodėl tokio tipo modeliai sparčiai populiarėja. Erdvės gausu visomis kryptimis, visose sėdynėse. Mažasis vienatūris pakankamai patogiai leistų įsitaisyti penkiems keleiviams, tačiau jei galvojate vežtis statybininkų komandą namo remontui, salone jų nesutalpinsite daugiau nei keturių.
„Hyundai ix20“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Sėdint B segmento modelio salone jaustis taip, lyg tai yra tikras vienatūris, yra keistas, bet išties malonus potyris. Statramsčiai būdingu vienatūriams stiliumi pastumti į priekį, todėl ir vairuotojas bei priekyje sėdintis keleivis jaučiasi itin komfortiškai. Tiesa, pirmą kartą vairuojant tokio tipo modelį gali trikdyti vaizdą posūkio įstrižainės kryptimi užstojantys statramsčiai, tačiau prie to greitai priprantama.
Galinės sėdynės gali būti stumdomos pirmyn-atgal ir tai kartu su aukštomis salono lubomis suteikia galimybę ant galinės sėdynės patogiai įsitaisyti aukštiems keleiviams. Bagažinės tūris siekia 440 litrų, tačiau ji turi dvigubą dugną, todėl reikia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų. Pirma, palikti viską taip, kaip yra ir kasdieninėse situacijoje tenkintis mažesniu realiu bagažinės tūriu, tačiau mėgautis galimybę atlenkus sėdynių atlošus turėti lygias grindis. Antra, nuimti dangtį ir plastikinį įdėklą, taip pasiekiant didesnį bagažinės tūri, tačiau prarandant galimybę patalpinti didesnius krovinius.
Sėdintys gale – pamiršti
„Hyundai ix20“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kalbant apie vienatūriams privalomą maksimalaus praktiškumo siekimą, galima sakyti, kad pasirūpinta buvo tik priekyje sėdinčiais keleiviais. Pagrindinė daiktadėžė itin talpi, įrengtos nišos duryse, taip pat priešais pavarų perjungimo svirtį bei dvi dėžutės centriniame tunelyje. Labai norėtųsi paprastų laikiklių puodeliams ir bent vienos dėžutės priekinėje konsolėje, tačiau iš esmės priekyje vietos įrengtos tvarkingai. Gerokai liūdniau bus gale sėdintiems keleiviams, kurie neturi nei laikiklių puodeliams, nei nišų daiktams duryse, o viską talpinti gali tik priekinių sėdynių nugarėlėse įrengtose kišenėse. Taip pat pirkėjams Lietuvoje kol kas siūlomas tik vienas „Premium“ įrangos lygis, kuriame galinių langų valdymas elektra nenumatytas.
Geras kainos ir kokybės santykis
Bandomojo modelio su 1,4 l darbo tūrio turbodyzeliniu motoru ir mechanine šešių laipsnių pavarų dėže kaina siekia beveik 59 tūkst. litų ir tai kol kas yra vienintelė dyzelinį variklį turinti komplektacija. Variantų šiuo metu apskritai nėra daug: benzininio 1,4 l darbo tūrio motoro su mechanine penkių laipsnių pavarų dėže ir 1,6 l darbo tūrio su šešių laipsnių mechanine arba keturių laipsnių automatine transmisija.
„Hyundai ix20“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pigiausios 1,4 l benzininio variklio su penkių laipsnių mechanine pavarų dėže komplektacijos kaina yra maždaug 53 tūkst. litų ir, nors papildomos įrangos komplektavimo galimybės minimalios – trumpą sąrašą sudaro „Metallic“ dažai, tamsinsi galiniai stiklai ir panoraminis stoglangis, „Premium“ lygis siūlo solidų paketą. Standartinėje įrangoje yra variklio „start-stop“, automobilio statymo pagalbos, nuolatinio greičio palaikymo, automatinė klimato kontrolės sistemos, taip pat USB jungtis „iPodui“ ir visai neprasta garso įranga.
Interjeras įrengtas paprastai, tačiau tvarkingai. Priekinėms sėdynėms trūksta šoninio prilaikymo, tačiau jos patogios, o tekstilės apmušalai – geros kokybės. Tą patį galima pasakyti ir apie plastiko apdailos detales, kurios nors ir nėra pačios brangiausios, visgi patenkins daugelio potencialių pirkėjų poreikius.
Stilingas praktiškų modelių segmentas
„Citroen C3 Picasso“ (nuotr. Gamintojo)
Mažųjų vienatūrių segmentas įdomus tuo, kad, nors ir būdami itin praktiški bei masiniam vartotojui skirti jo modeliai išsikiria elegantišku dizainu. Puikus pavyzdys, „Citroen C3 Picasso“ – originalus ir itin praktiškas automobilis. Analogiškos mūsų bandytam modeliui komplektacijos, t.y. turbodyzelinio variklio ir mechaninės pavarų dėžės, „Citroenas“ kainuoja maždaug 56 tūkst. litų, tačiau jei sulyginsime įrangos sąrašus kainos taps vienodos – apie 59 tūkst. litų.
Tiems, kuriems reikia itin daug erdvės, be „Citroen C3 Picasso“ taip pat gali rinktis ir „Opel Meriva“. Stilingojo mini vienatūrio, kurio galinės durys dizainerių sprendimu atsidaro atgal, kaina kalbant apie versiją su dyzeliniu motoru didžiausia segmente – beveik 60 tūkst. litų.
Rimčiausias konkurentas visiems šios segmento modeliams yra vienas iš sėkmingiausių pastarojo meto „Honda“ produktų – „Jazz“. Nors šiems mažyliams japonų gamintojas nesiūlo dyzelinių variklių, ramų važiavimą mėgstantys ir vidutinių degalų sąnaudų parodymus sekantys klientai gali rinktis hibridinę versiją. Tiesa, 67 tūkst. litų už nediduką hibridą yra nemaža suma, tačiau visad galima rinktis benzininį variklį – pigiausios bazinės komplektacijos modelio kaina siekia 46 tūkst. litų.
Taip pat nederėtų pamiršti ir artimiausio „Hyundai ix20“ giminaičio – „Kia Venga“ bei ne itin išvaizdaus, bet itin smagaus vairuoti „Nissan Note“.
Išvada:
Susidaro įspūdis, kad viskas, ką pastaraisiais metais daro Korėjos automobilių gamintojai, yra teisinga, pamatuota ir kruopščiai apgalvota. Kokybės šuolis visose srityse jau senai žinomas kaip patvirtintas faktas, o ne skambūs rinkodaros specalistų šūkiai. „Hyundai“ puikiai jaučia, kas populiaru ir patrauklu klientams skirtinguose regionuose, o pastaraisiais metais dėliodami modelių gamą korėjiečiai beveik niekuo neatsilieka nuo kitų gamintojų.
Mažasis „ix20“ vienatūris yra puikus pavydys, kaip kompanija stengiasi prisitaikyti prie Europos pirkėjų poreikių. Elegantiškas ir praktiškas modelis yra puikus pasirinkimas ieškantiems paprasto automobilio kiekvienai dienai ir didžiausią dėmesį kreipiantiems į kainos bei kokybės santykį. Neribotos ridos penkerių metų garantija taip pat suteikia mažajam minivemui papildomo „žavesio“.
Mums patiko:
Erdvus intejeras
Gausus standartinės įrangos sąrašas
Pakabos ir pavarų dėžės darbas
Mums nepatiko:
Daiktadėžių salone trūkumas
Triukšmingas dyzelinis variklis
Nepakankamas stabilumas važiuojant dideliu greičiu
Taip pat skaitykite:
Balsas.lt testas: „Fiat 500 Twin-Air“, arba motociklas automobilyje
Balsas.lt testas: „Lexus CT200h“ – pragmatiškas požiūris negarantuoja rezultatų
Balsas.lt testas: „Kia Sportage“, arba entuziazmas be patirties
Balsas.lt testas: BMW 6-serijos kabrioletas – solidus žaisliukas milijonieriams
