Absoliuti dauguma naujai „iškeptų“ vairuotojų įsigyja standartinius pažymėjimus, t. y. suteikiančius valdyti B kategorijos transporto priemonę nepriklausomai nuo jos konstrukcijos ir techninių charakteristikų. Visgi kartais nutinka taip, kad merginos iškart sėda į automatines transmisijas turinčius automobilius, o dažnai neįtvirtinti mechaninės transmisijos valdymo įgūdžiai ilgainiui pasimiršta.
Siekdami išsiaiškinti, ar persėdę automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis vairuotojai, nekelia pavojaus aplinkiniams eismo dalyviams, nusprendėme atlikti trumpą eksperimentą. Vairuotoja bandytoja tapo Balso.lt politikos žurnalistė Julija Kiško.
Mergina kovo mėnesį gavusi standartinį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą įsigijo 2012 m. „Opel Astra“ hečbeką sukomplektuotą su 1,4 litro benzininiu varikliu automatine transmisija, o paskutiniu jos pasivažinėjimu automobiliu su mechanine transmisija iki šiol buvo vairavimo egzamino praktikos užduotis.
Eksperimento eiga
Žurnalistės užduotį palengvino tai, kad eksperimente naudotas automobilis buvo kone identiškas. Tiesa, su dyzeliniu varikliu ir sedanas, tačiau vis vien „Opel Astra“. Idant užtikrintume aplinkinių eismo dalyvių, bandomojo automobilio ir savo pačių saugumą eksperimento pradžiai pasirinkome nuošalų kelią.
Išklausiusi „pradinį instruktažą“ apie tai, kurioje pozicijoje yra sankabos, stabdžių ir akceleratoriaus pedalas kolegė pradėjo pirmos pavaros paieškas. Keletas klaidų, vienas pajudėjimas atgal ir galiausiai važiuojame pirmyn. Komentuodama, kad šis važiavimas jai primena pirmąjį kartą Julija akimirką praranda koncentraciją, vietoje antros pavaros jungia ketvirtą ir automobilis užgęsta.
Užvedame variklį ir toliau viskas einasi gerokai sklandžiau. Kelias slidus, todėl važiuojame ne greičiau nei 50 km/h, tačiau dėl viso pikto Julija pradeda domėtis efektyviausio stabdymo metodika. Automobilio su automatine transmisija vairavimas kolegei išugdė poreikį lėtėjant žeminti pavaras, tačiau į užmarštį nugrimzdo faktas, kad visiškai sustojant reikia išminti sankabą, todėl pirmojo intensyvaus stabdymo metu vėl užgesta variklis.
Nuvažiuojame dar gerą dešimtį kilometrų nuošaliais užmiesčio keliais, bandomasis važiavimas klostosi be jokių incidentų, Julija taip pat atrodo kupina pasitikėjo savo jėgomis, todėl nusprendžiame išvažiuoti į intensyvesnio eismo ruožą. Viskas klostosi puikiai ir pati kolegė pradeda juokauti, kad automobilio su mechanine pavarų dėže valdymo, panašiai kaip ir važiavimo dviračiu, neįmanoma užmiršti.
Visgi kuomet išjungiame kameras ir fotoaparatus, nusukdama nuo pagrindinio kelio kolegė nusprendžia įveikti posūkį trečia pavara ir važiuodama kiek per greitai pakelia į orą stulpus sniego. Niekas šio agresyvaus manevro metu nenukentėjo, tik iš dešinės pusės ratai „prigaudė“ sniego, dėl kurio važiuojant didesniu nei 80 km/h greičiu kurį laiką buvo juntamas disbalansas.
Kaip pažymėjo Julija, automobilio su mechanine pavarų dėže valdymas mieste gali problemų galėtų kelti tik „pereinamuoju“ laikotarpiu. Trumpo eksperimento metu įsitikinome, kaip svarbu viską daryti nuosekliai. Taip pat, svarbūs šiuo atveju tampa ir savisaugos instinktai, kurie mūsų kolegei žurnalistei pataria prie mechaninės pavarų dėžės pratintis nuošalesnėse gatvėse.
Julijos komentaras
Kai pradėjau mokytis vairuoti, buvau tikra, kad tai ne man, na, bent jau ne šiame gyvenime. Ką jau kalbėti apie mechaninės pavarų dėžės perpratimą. Man atrodė protu nesuvokiama, kaip galima vienu metu stebėti ženklus, žiūrėti į kelią, į veidrodėlį, perjunginėti bėgius, prieš tai nepamirštant išminti sankabos ir t. t. Keikiausi po kiekvienos praktinio vairavimo pamokos ir tikrai žinojau, kad išsilaikius teises, kančios baigsis.
Kantriai ir sąžiningai „išvaikščiojusi“ visas vairavimo mokyklos pamokas, tuo pačiu metu ir nekantriai laukiau (nes norėjau, kad tas košmaras greičiau pasibaigtų), ir labai bijojau praktinio egzamino laikymo dienos. Egzaminą išlaikiau, nors egzaminuotojas ir nebuvo 100 proc. patenkintas manimi. Žygiuodama iš „Regitros“ plačiai šypsojausi, o galvoje šmėžavo nuogąstavimai – negi dabar kiekvieną kartą sėdant už vairo reikės patirti tiek įtampos?
Sprendimas pirkti automobilį su automatine pavarų dėže – tai logiškiausia, ką galėjau tuo metu nuspręsti. Atsisėdusi už savo automobilio vairo, pasakiau sau: „O dabar pamiršk mechaninę pavarų dėžę kaip baisų sapną“. Kaip tariau, taip ir padariau.
Ir netikėjau, kad kada nors prie šio sapno teks sugrįžti. Į kolegos siūlymą išbandyti atnaujintą „Opel Astros“ modelį reagavau kaip į pokštą, bet iš kitos pusės buvo labai smalsu, ar pajausiu kokį nors skirtumą, vairuodama ją. Dvejojau neilgai ir sutikau su sąlyga, kad man iš naujo bus paaiškinta, kaip ir ką daryti. Pradžia buvo įtempta, o vėliau man net gi patiko! Vieną akimirką net toptelėjo – gal reikėjo pirkti automobilį su mechanine pavarų dėže? Tokiu atveju, būčiau daug greičiau atsikračiusi savo baimių.
Po incidento su pusnimi, visgi grįžau į realybę ir džiaugiausi, kad vairuoju „automatą“!
