Dėl masyvių gabaritų ir aukšto kėbulo padidinto pravažumo modeliai visuomet sudaro erdvių ir talpių automobilių įspūdį. Tačiau kaip yra iš tiesų? Ar gali vidutinio dydžio visureigis, SUV ar šiaip krosoveris sutalpinti penkis suaugusius keleivius su gausia jų manta. Siekdami tai išsiaiškinti šį kartą nusprendėme sumodeliuoti galbūt ir ne per dažnai pasitaikančią, tačiau dėl to ne mažiau aktualią situaciją, kuomet jūs esate pankroko kolektyvo narys ir susiruošiate su grupe į koncertinį turą.
Natūralu, kad mūsuose tokia grupė greičiausiai nebus nei labai žinoma, nei galės pasigirti įspūdingo dydžio honorarais, todėl į koncertus keliaus vienu automobiliu. Išbandyti, kaip visa tai atrodytų praktikoje mums padėjo jauna vilniečių pankroko grupė „Mikash Band“, kurioje be kita ko būgnus muša ir Balsas.lt operatorius Vladimiras Paraninas.
Be jo grupėje sudaro dar trys nariai – esant poreikiui gitara groti galintis vokalistas Andrejus Jankovičius, pritariančio vokalo, gitaristo ir trimitininko pareigas užimantis Aleksandras Abramovas ir bosine gitara grojantis Konstantinas Karpickis. Kadangi pastarasis dėl šeimyninių priežasčių tuoj po grupės išskubėjo namo, jo vietą teko užimti man. Maksimaliai užpildant sėdimas vietas, vairuotojo-vadybininko poziciją trumpam užėmė mūsų fotografas Ruslanas Kondratjevas.
Iš „Mikash Band“ marga mūsų kompanija išėjo apsikrovusi muzikos įranga ir instrumentais, tačiau vos tik pradėjome juos krauti į bagažinę susidūrėme su problema. 356 litrų tūris visai neįspūdingas ir toli gražu nepateisino tų lūkesčių, kurie mums kili žvelgiant į „Mokka“ iš šalies. Patalpinę į ją gitaros garsiakalbį, efektus kuriantį procesorių ir solinį būgną negalėjome įkrauti daugiau nieko.
Teko imtis radikalių „tūrio didinimo“ priemonių, t.y. pašalinti bagažinę nuo keleivių erdvės skiriantį uždangalą. Taip atsirado vietos lėkščių komplektui ir trimitui. Gitaras teko imti į saloną, tačiau kaip mus tikino „Mikash Band“ nariai muzikantai linkę jas laikyti arčiau savęs, todėl tai nepatogumų nesudaro. Vieną gitarą paprastai šalia savęs pasideda priekyje sėdintis muzikantas, o antros vieta – tarp gale įsitaisiusių keleivių.
Kaip įsitikinome patys, važiuoti penkiese taip pat įmanoma, nors tokiu atveju tenka laikyti ant kelių gitarą, o ir vietos trims suaugusiems vyrams galinėje sėdynėje nėra apstu. Elegantiškas „Mokka“ dizainas turi savų trūkumų, t.y. automobilis iš viršaus į apačią smarkiai siaurėja, todėl gale trims keleiviams praktiškai nėra kur dėti pečių ir vienas iš jų kelionės metu turėtų sėdėti „skersas“.
Kaip teisingai pastebėjo Andrejus, trumpoje koncertinėje išvykoje, tarkime, į Alytų, tai didelių problemų grupės nariams nesukeltų, tačiau išverti kelionę iki kaimyninės Latvijos sostinės Rygos jau būtų sudėtinga, o galbūt netgi skausminga. Dar konkretesnis buvo automobilių testuotojo „gyslelę“ pademonstravęs Aleksandras. Anot grupės gitaristo, galinėje sėdynėje vietos ne daugiau nei jo mamos „Opel Corsa“.
Nors eksperimentas nebuvo ilgai planuotas ir kruopščiai režisuotas, jis iš esmės patvirtino nuogąstavimus, kurie mums kilo pačioje pradžioje. Nepaisant kuriamo masyvaus automobilio įvaizdžio „Mokka“ yra kompaktiškas miesto modelis. Didžiausias trūkumas šiuo atveju yra bagažinė, kurią teko eksploatuoti be uždangalo, o tai realiomis sąlygomis padidintų riziką, kad į saloną avarijos metu įlėks kuris nors iš krepšių. Taip pat, realybė tai ne penkiems, keturiems suaugusiems keleiviams skirtas automobilis. Keturiems keleiviams ir dviems gitaroms...
