Internete atsirado nauja bendruomenė – tai žmonės, manantys, kad JAV vyriausybė pripildo jų protą balsais. Gali būti, kad jie iš tiesų bepročiai, tačiau Pentagonas tikrai kūrė ginklą, kuris veikia būtent taip, rašo JAV dienraštis „The Washington Post“ (http://www.washingtonpost.com).
Šio klubo nariai – ne įprastinės aukos. Tai ne alkoholikų, narkomanų ar prievartą vaikystėje patyrusių žmonių grupė. Tai žmonės, vadinantys save „proto kontrolės“ aukomis, žmonės, kurie mano, kad tapo slaptos vyriausybinės programos taikiniais. Pagal šią programą jie sekami kiaurą parą naudojant prasiskverbimo į sąmonę ir jos kontroliavimo technologiją.
Šios bendruomenės nariai save vadina TI („Targeted individuals“), tai yra, žmonėmis – taikiniais, ir kalba apie V2K – oficialią kariškių vartojamą „Voice to Skull“ („Balsas kaukolėje“) abreviatūrą, kuria įvardijamas ginklas, aukos galvoje generuojantis balsus arba garsus.
Pasak dienraščio, pasaulyje gyvena šimtai, o gal ir tūkstančiai TI. Elektroniniam persekiojimui skirtos interneto svetainės veikia Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, D. Britanijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Aukos dideliuose miestuose, įskaitant Vašingtoną, pradėjo rengti solidarumo ir paramos susitikimus. Jų metu dažniausiai kalbama apie tai, kaip apsiginti nuo proto kontrolės (tarp spinduliuotės ekranų minimos „skrybėlės iš folijos“ ir drabužiai su įterptu aliuminiu), taip pat apie žiniasklaidą, viešųjų ryšių pagrindus bei galimas įstatymines proto kontrolės uždraudimo strategijas.
Didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduria TI – kaip priversti žmones rimtai vertinti jų susirūpinimą. 2001 m. kongresmeno Denniso Kucinicho iškeltas pasiūlymas uždrausti “psichotroninį ginklą” TI bendruomenės buvo įvertintas kaip svarbus žingsnis į priekį. Tačiau šis įstatymo projektas buvo išjuoktas ir jo greitai buvo atsisakyta.
„The Washington Post“ korespondentė susitiko su vienu iš TI, Harlanu Girardu, žmogumi, kuris jau daugelį metų kenčia nuo proto kontrolės. Pasak jo, problemos prasidėjusios 1983 metais, kai jis dirbo vienoje Los Andželo nekilnojamojo turto agentūroje. Iš pradžių persekiojimas nebuvęs įkyrus. Tačiau 1984 m., kai grįžo tęsti studijų Pensilvanijos universitete, Harlanas pradėjo girdėti balsus – keletą vyriškų balsų, kurie skambėjo lygiai taip pat, lyg būtų įrašyti garso įrašų studijose.
Jie pradėjo jį persekioti. Klausinėjo, ar jis tikras, kad yra normalus, įžeidinėjo jo bendrakursius, klausinėjo, kodėl jis lig šiol gyvas. Dažnai balsus lydėdavo stiprūs viso kūno skausmai. Dabar Girardas savo potyrius sieja su valdomu energetiniu ginklu, veikiančiu nematomais spinduliais.
1988 m. mirė Girardo tėvas ir paliko jam palikimą, kuris leido jam atsisakyti darbo. Bet užuot tapęs kraštovaizdžio architektu Girardas ėmėsi tirti, kas su juo dedasi. Jis pradėjo rinkti dokumentus, susijusius su proto kontrole. Susisiekė su kitomis aukomis, ir ilgainiui jo įsitikinimas, kad tapo viena iš „elektroninės koncentracijos stovyklos“ bandymų auka, tik sustiprėjo.
Girardas sužinojo, kad XX a. šeštajame dešimtmetyje CŽV, vykdydama grubų proto kontroliavimo eksperimentą MK-ULTRA, nieko neįtariančias aukas veikdavo LSD narkotikais. Jis taip pat aptiko žinių, kad CŽV bandė daryti poveikį sąmonei pasitelkusi elektromagnetinius laukus. Po to viename moksliniame tyrime jis perskaitė, kad kariniai specialistai Walterio Reedo Armijos tyrimų institute 1970 m. naudodami mikrobangas sugebėjo perduoti žodžius, kuriuos bandomieji asmenys girdėjo kaip savo vidinį balsą. Kitur jis aptikdavo pasakojimus apie bandymus naudoti elektromagnetinę energiją, garso bangas arba mikrobangų spindulius gyvybei nepavojingam skausmui sukelti. Pagal savo simptomus jis identifikavo visus nežinomo ginklo tipus.
Susirūpinimas dėl mikrobangų poveikio ir proto kontrolės siekia 1960-uosius, kai JAV vyriausybė aptiko, kad prieš jos ambasadą Maskvoje naudojama žemo lygio elektromagnetinė radiacija. Išslaptinti JAV gynybos departamento dokumentai liudija, kad 1965 m. Pentagonas pradėjo projektą „Pandora“ – slaptą tyrimą, kuriuo nagrinėtas žemo lygio mikrobangų poveikis žmogaus elgesiui ir biologiniams procesams. Projektas baigėsi maždaug po 4 metų. Jo metu buvo vykdomi įvairūs neįprasti eksperimentai – pavyzdžiui, mikrobangomis buvo švitinami nieko neįtariantys jūreiviai. Gauti rezultatai buvo nevienareikšmiai, be to, prieštaringa buvo ir pati tyrimų programa.
Galiausiai vadinamasis „Maskvos signalas“ buvo susietas su pokalbių pasiklausymo, o ne sąmonės kontrolės technologijomis, ir „Pandoros“ programa 1970 m. buvo uždaryta.
Tačiau yra netiesioginių patvirtinimų, kad tyrimai šioje srityje tęsiasi: paskutiniojo XX a. dešimtmečio viduryje parašytoje mokslinėje ataskaitoje, skirtoje JAV karinėms oro pajėgoms, minima ginklo, kuris garso signalais nukreipia žodžius į žmogaus smegenis, idėja. „Šis signalas gali tapti „Dievo perspėjimu“, pranešančiu priešui apie neišvengiamą pralaimėjimą arba priverčiančiu jį pasiduoti“, - tvirtino ataskaitos autorius.
2002 m. JAV karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija užpatentavo būtent tokią technologiją – kaip žodžius mikrobangomis nukreipti į žmogaus galvą. Šios laboratorijos Kryptinės energijos valdybos atstovas spaudai Richas Garcia, motyvuodamas laboratorijos politika, atsisakė aptarinėti minėtą patentą ir šiuo metu šioje srityje vykdomus tyrimus.
Atsakydama į „The Washington Post“ užklausą, kurioje buvo prašoma pateikti kai kuriuos straipsnio rengimui reikiamus dokumentus, Karinių oro pajėgų vadovybė paskelbė išslaptintus dokumentus, susijusius su 2002 m. patentu. Tai buvo duomenys apie tai, kad patentas remiasi 1994 m. karinių oro pajėgų laboratorijoje atliktais bandymais su žmonėmis. Jų metu mokslininkai transliavo frazes į bandomųjų smegenis.
Karinės oro pajėgos oficialiai skelbia, kad nešiluminiai mikrobangų taikymo efektai neegzistuoja. Tačiau Dennisas Bushnellis, vyriausiasis NASA Lenglio tyrimų centro mokslo darbuotojas, į žmogaus smegenis nukreiptas mikrobangų atakas karo veiksmų metu 2001 m. minėjo savo pranešime „strateginiais ateities klausimais“, kuris buvo skirtas Pramoninei nacionalinės gynybos asociacijai. „Šis darbas labai delikatus, ir vargu ar jis bus minimas neįslaptintuose dokumentuose“, - teigė jis.
Kas vyriausybei iš to, kad ji kamuoja Girardą? – klausia dienraštis. Jis save laiko „vaikštančiu eksperimentu“, kaip buvo šaltojo karo metais, kuomet vyriausybė vykdė radiacijos eksperimentus su miniomis niekuo dėtų piliečių. Anot Girardo, jis buvo pasirinktas neatsitiktinai – po grubios pastabos, kurią padarė 1980-ųjų pradžioje lėšas Busho vyresniojo prezidentinei kampanijai rinkusiam respublikonui. Vėliau balsai patvirtinę jo įtarimus.
Girardo istorija, kokia keista beatrodytų, atspindi tai, apie ką praneša TI iš viso pasaulio: atsitiktinis susitikimas su valdžios įstaigų atstovais ar kokiu valdininku, po kurio seka stebėjimas, persekiojimas, ir, daugeliu atvejų, balsai ir elektrošoką primenantis skausmas. Kiti paplitę simptomai – skambesys ausyse, manipuliacijos kūno dalimis, odos dilgčiojimai ir net seksualinės stimuliacijos atakos.
„The Washington Post“ pateikia ir kai kurių psichiatrų nuomonę apie TI problemą. Gydytojų teigimu, šiuo atveju proto kontrolės ginklas tėra vienas iš būdų, kuriais žmonės bando paaiškinti galvoje skambančius balsus. Sokratas girdėjo balsus ir manė, kad tai demonai. Kažkas girdėjo Dievo balsą. O jei gyveni XXI amžiuje Jungtinėse Valstijose, gali baimintis dėl stiprėjančios CŽV ar FTB įtakos – būti valstybės kontrolės auka kur kas geriau nei bepročiu. Kaip ten bebūtų, daugeliu tokių atvejų pacientams skiriami medikamentai yra bejėgiai prieš girdimus balsus. Iš esmės prognozės TI yra nepalankios: daugelis tokių žmonių praranda darbą, šeimą ir namus, baigia gyvenimą savižudybe, rašo „The Washington Post“.
