Keli šio teksto autoriaus draugai šiuo metu po ratais vynioja Europos šalių asfalto kilometrus. Vidurvasaris – atostogų metas. Kelionės po Europą nuosavu automobiliu gal ir nėra pačios pigiausios (palyginti su pigiais skrydžiais ar pan.), tačiau susiruošus atostogauti su visa šeima – itin patogios.
Kemperis ar nuosavas automobilis?
Bene patogiausia po Europą keliauti kemperiu – specialiu automobiliu, kuriame yra miegamosios vietos, virtuvė ir sanitarinis mazgas. Tačiau šiai transporto priemonei būdinga savita specifika. Jai išnagrinėti tokio straipsnio ploto tikrai neužtektų. Pagrindinis dalykas – automobilinis namelis yra patogus, kai keliauji su didele kompanija. 4–6 miegamos vietos jame – įprastas dalykas. Vis dėlto neturėkite minčių, kad išsinuomoję kemperį sutaupysite. Daugelyje Europos valstybių negalima miegoti automobiliniuose nameliuose pakelės aikštelėse ar miestų gatvėse, todėl vis tiek tektų naudotis kempingo paslaugomis. Tad kemperiai patogūs važiuojant su didesne kompanija ar visai mažais vaikais. Tokiu atveju kemperis kempinge kainuoja pigiau nei nuolatinės nakvynės pakelės viešbučiuose.
„Aš su šeima savaitę keliavau aplink Lietuvą. Iš pradžių dar galvojau, kad derėtų nuomotis vadinamąją kempinginę priekabą. Vėliau įvertinau išaugusias kuro sąnaudas, sumažėjusias galimybes įlįsti į miško keliukus ir nusprendžiau važiuoti paprastai, be jokių priekabų. Mūsų automobilis – didelis universalas. Tad penkias naktis su šeima visai komfortiškai miegojome mašinoje, o dvi – kempinguose. Viskas patiko, tad netrukus panašiai keliausime ir per Europą. Tik nakvosime kempinguose“, – savo pastebėjimais apie šeimos keliones automobiliais dalijosi karininkas Audrius Varankinas.
Ruošiame automobilį
Atostogauti galima važiuoti bet kokiu automobiliu. Svarbu, kad jis būtų techniškai tvarkingas. Kelionės sėkmė priklauso nuo kompanijos ir žmonių skaičiaus. Šio straipsnio autoriaus draugai praėjusią vasarą visą Europą išmaišė su kompaktišku „Peugeot 206“. Kelionė buvo šiek tiek asketiška, tačiau jaunuoliai grįžo laimingi. Žinoma, važiuojant su šeima reikėtų didesnio automobilio.
„Kai kiekvieną dieną tenka nuvažiuoti 500 ar daugiau kilometrų, didelis automobilis leidžia jaustis patogiai, mažiau pavargsti, – sako automobilių remonto specialistas, inžinierius Žydrūnas Janušauskas. – Optimalus variantas – mikroautobusas. Pvz., „Volkswagen Transporter“. Taip pat tinka šeiminiai vienatūriai ar universalai. Svarbiausia, kad automobilis būtų tvarkingas. Prieš kelionę būtinai apsilankykite remonto dirbtuvėse, patikrinkite savo mašiną. Ir dar vienas pastebėjimas – jei ketina keliauti per kalnus, paaukokite kelis litus ir būtinai pakeiskite automobilio stabdžių bei aušinimo skysčius. Lietuviai kartais tai pamiršta.“
Nuovargis: netraumuokite savęs
Kofeinas, energinis gėrimas „Red Bull“ ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, pasinaudojus stimuliatoriais, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau vėliau prasidedanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir jo atsargos. Pasak medikų, važiuojant tolimą kelią labai svarbus yra tinkamas režimas.
„Galima važiuoti tūkstančius kilometrų be didesnių bėdų, tačiau kartais reikia daryti trumpas pertraukėles. Patartina trumpam sustoti kas 3–4 valandas. Kelionės pradžioje galima važiuoti net 6 val. Pertrauka turėtų būti 15–20 min. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, paskui sustoti ir kaip reikiant prisikirsti. Tuomet greitai apima miegas, prarandamas dėmesingumas. Be viso to, suvalgytas kepsnys patenka į kūną maždaug po 17 valandų. Greičiausiai energiją atkuria angliavandeniai, t. y. kas nors saldaus“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Navigacija ir ryšys
Beveik visus naujus telefonus galime paversti GPS navigatoriais, navigacijos programų tik daugėja. Tiesa, naudodami kai kurias navigacijos programas būkite atsargūs – kartais žemėlapiai saugojami internete, maršrutui apskaičiuoti taip pat naudojamas interneto serveris. Toks navigacijos būdas yra ypač brangus, nes užsienyje už kiekvieną megabaitą persiųstų duomenų teks mokėti bent nuo 10 litų ir daugiau. Paprasčiau naudoti įprastus navigatorius, nes jiems nereikia interneto, žemėlapiai ir balso nurodymai saugomi vidinėje atmintyje. Perspėjimus apie spūstis gausime FM radijo ryšiu.
Keliaujant grupe automobilių labai patogu naudoti ir CB radiją (racijas, kurios yra beveik kiekviename sunkiasvoryje). Taip ne tik smagiau, bet ir saugiau – pirmas kolonos vairuotojas visuomet gali įspėti kitus apie kliūtis, galima pasiklausyti ir tolimųjų reisų vairuotojų pastabų.
Almantas Karčiauskas
