Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad balkonai nėra gyventojų nuosavybė, kurioje galima savavališkai daryti ką panorėjus, ilgainiui jie taip pat neturėtų iš jaukios poilsio oazės virsti rečiau naudojamų ar nereikalingų daiktų saugykla, rašoma pranešime spaudai.
Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas.
„Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, – komentuoja R. Meškelė.
Balkonuose galioja taisyklės, kurių reikėtų laikytis
„Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. Jai antrina žinomas architektas Justinas Žalys ir pažymi, kad dažnas naujakurys nori balkone susikurti erdvę poilsiui.
„Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma – balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, – sako J. Žalys.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Į balkoną joks svetimas žmogus be gyventojo leidimo neįeis, tačiau jis yra bendra pastato dalis, kurioje galioja tam tikros taisyklės.
Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios – ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą. Atsargiems reikėtų būti ir norint balkoną apželdinti.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, – kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Ką daryti norint įstiklinti balkoną?
Savarankiškas balkonų stiklinimas – dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. Pasak jų, šis savivaliavimas dažniau pastebimas senesnės statybos namuose, toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose, tačiau nesvetimas ir pirminei būsto rinkai.
„Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, – pastebi architektas J. Žalys.
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
Gavus leidimą iš architekto, balkono stiklinimą reikia suderinti su namą administruojančia įmone bei miesto savivaldybe, kai kuriais atvejais gali tekti kreiptis ir į Kultūros paveldo departamentą.
Leidimo reikia ne tik balkonui stiklinti
Specialistai atkreipia dėmesį, kad leidimo reikia ne tik norint balkoną įstiklinti, bet ir įrengti kondicionierių, pakabinti palydovinę TV anteną ar atlikti kitus darbus, kai yra gręžiamos išorinės pastato sienos ar pertvaros ir keičiamas namo fasado vaizdas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, – sako R. Meškelė.
