Tačiau pastaroji rusų banga sukėlė didelį pasipiktinimą, rašo „Foreign Policy“. Nors atvykstančiųjų skaičius vis dar gerokai mažesnis už priešpandeminį lygį, tačiau, skirtingai nei trumpam atvažiuojantys turistai, daugelis naujųjų atvykėlių čia apsigyvena ilgam laikui – jie bėga nuo karinės tarnybos ir apskritai niūrios padėties Rusijos viduje.
Kovo 14 dieną Balio gubernatorius I Wayanas Kosteris paprašė centrinės valdžios neleisti rusams ir ukrainiečiams gauti vizų atvykus. Jis taip pat planuoja uždrausti užsieniečiams nuomotis motociklus. Šiuo metu Indonezijos centrinė valdžia, atrodo, nelinkusi pritarti tokiems sprendimams, tačiau šie žingsniai atspindi didėjantį Balio vietinių gyventojų pyktį.
Daugelis rusams pateiktų kaltinimų – girtuokliavimas, nepagarba vietinei kultūrai ir pavojingas vairavimas – jau seniai buvo metami lankytojams iš viso pasaulio. Tačiau rusų nuotykiai yra vertinami kaip ypač įžūlūs nusižengimai.
„Australai taip pat kelia problemų, to neslėpsiu, bet jie tiesiog daug geria, – sakė vienoje Balio turizmo agentūroje dirbanti Deedee Sinaga (australai yra dažniausi lankytojai Balyje). – Kad ir ką jie darytų, tai tik vaikiškas išdykavimas. Nors tai erzina, bet tiek to. O rusai – ne. Jie mano, kad viskas čia priklauso jiems“.
Nusivylusiems baliečiams „Instagram“ tapo vieta, kur jie gali išsilieti. D. Sinaga pasakojo, kad kai tik išplinta įrašas, kuriame yra užfiksuotas blogas elgesys „devynis kartus iš dešimties tai yra rusai“. Netrukus pasipila pikti komentarai. Ypač daug pykčio sukėlė dabar jau ištrintas vieno ruso įrašas, kuriame jis stovi apnuoginęs savo sėdmenis ant Agungo kalno, kurį vietiniai laiko šventa vieta.
Odcekas Ariawanas, renginių organizatorius iš Balio, mano, kad problema yra tai, jog dauguma naujai atvykusių rusų yra nepatyrę keliautojai, neįpratę prisitaikyti prie vietinių papročių.
Kitų vertinimai yra daug labiau tiesmukiški. „Jie visiški gyvuliai“, – sakė iš Maskvos kilęs Antonas, kuris paliko Rusiją 2014 m. dėl politinių priežasčių. Balyje jis apsigyveno 2022 m. rugpjūtį. Kalbėdamas apie daugumos jo tautiečių elgesį užsienyje, Antonas pateikia tokį rusų apibūdinimą: „Neapsišvietę, visiškai nekalbantys angliškai ir apsimetantys, kad visur, kur jie nuvyksta, jie nėra svečiai“.
O. Ariawanas taip pat užsiminė, kad viskas būtų lengviau, jei daugiau rusų kalbėtų angliškai – kalba, kuria Balio gyventojai susišneka su užsieniečiais.
Dar didesnį pasipiktinimą kelia tai, kad nesimatant Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos, daugelis rusų čia įsikuria ir susiranda darbus. Viena ypač populiari „Instagram“ paskyra (dabar, galimai, panaikinta) keldavo įmonių, kurioms, manoma, vadovauja rusai, reklamas.
Baliui nėra svetimi užsieniečiai, kurie čia steigia verslą arba dirba nuotoliniu būdu, neturėdami tam reikiamų dokumentų. Nauja yra tai, kad daugelis rusų dabar dirba sektoriuose, kuriuos vietiniai laiko savais. „Jie daro manikiūrą ir pedikiūrą. Ar galite tai įsivaizduoti? – klausė D. Sinaga. – Jie dirba kirpyklose. Tai nėra nuotolinis darbas“.
Aukštas pareigas užimantis ukrainietis, paprašęs anonimiškumo, spėliojo, kad lėtas nedidelių rusų bendruomenių kūrimasis Balyje ir pragyvenimo išlaidų kritimas pandemijos metu galėjo turėti įtakos įsidarbinimo galimybių rusams pagerėjimui. Dabar, svarstė ukrainietis, mažiau pasiturintys rusai gali atvykti į Balį ir užsidirbti teikdami paslaugas turtingesniems savo tautiečiams.
Tarptautiniu mastu žinoma batų dizainerė Niluh Djelantik, įkūrusi karštąją liniją, kuria žmonės gali pranešti apie nelegaliai veikiančias įmones, tapo svarbia figūra. Nors ji pati akylai laikosi taisyklių, bet stengiasi mažinti kylančią įtampą – ji netgi pasirūpino, kad nuogalius iš Rusijos viešai atsiprašytų ir sudalyvautų apsivalymo ceremonijoje. Kalbant apie darbus, ji nori sujungti įstatymų vykdymą su reformomis. „Foreign Policy“ ji sakė, kad užsieniečiai turėtų gauti tinkamus leidimus dirbti ir mokėti mokesčius, tačiau vyriausybė taip pat turėtų aiškiai pateikti nuotolinio darbo taisykles.
Vietinė valdžia imasi šiurkštesnės pozicijos. Kyla vis daugiau triukšmo dėl griežtų priemonių prieš be vizų dirbančius žmones, ypač tuos, kurie užsiima jautria veikla. Tuo tarpu tiems, kurių banko sąskaitos likutis yra didesnis nei 2 mlrd. Indonezijos rupijų – apie 128 tūkst. eurų – planuojama pasiūlyti „Antrųjų namų“ vizą.
Kai kuriems rusams, pavyzdžiui, Šagorui, kuris paprašė atskleisti tik savo vardą, tai atrodo teisinga. Šagoras pasirūpino investuotojo viza ir Balyje legaliai įkūrė turizmo įmonę. Tačiau kitiems, pavyzdžiui, Antonui (nepaisant jo kritikos kitiems rusams), apribojimai neseniai pabėgusiems žmonėms atrodo griežti. „Negaliu kaltinti šių žmonių tik todėl, kad jie bandė užsidirbti išgyvenimui, – sakė Antonas. – Kai kurie jų turi vaikų“. Jis tvirtino, kad jo nuotolinis IT konsultanto darbas neleidžia jam sukaupti jokių santaupų.
Būtent todėl siūlomas vizų draudimas kelia nerimą tokiems žmonėms kaip Antonas. Negalėdamas gauti brangesnių vizų ar susimokėti už įvairių vizų tvarkytojų paslaugas, jis kas 60 dienų turi skristi į Kvala Lumpūrą Malaizijoje ir atgal, kad atnaujintų savo vizą.
„Dauguma mano tautiečių patiria tą patį, – sakė jis. – Jie gali sau leisti tik atvykimo vizą, todėl kas du mėnesius jie turi išvykti, melsdamiesi, kad juos įleistų atgal“.
