Dantų pastų ir kitų burnos higienos priemonių gamintojai ir pardavėjai vieni per kitus giriasi, kokie geri jų produktai. Jie balina dantis, naikina apnašas, gydo uždegimus, stabdo ėduonį, visą parą saugo nuo bakterijų ir užtikrina gaivų burnos kvapą. Putojančios dantų pastos esą nuvalo geriau už neputojančias, o tam tikros formos dantų šepetėliai prasibrauna į sunkiausiai pasiekiamus „užkaborius“.
Jei tikrai taip, tereikia pasirinkti tinkamas priemones, ir bent jau kuriam laikui galėsime užmiršti kelią pas odontologą. O gal tai tik reklaminiai triukai? Gal ne be reikalo patys gydytojai įspėja, kad fluoras ir balinančios medžiagos – ne panacėja?
Balinančios medžiagos – kaip švitrinis popierius?
Dantų balinimas – viena iš populiariausių kosmetinių dantų procedūrų. Parduotuvėse ir vaistinėse gausu įvairių dantų balinimui skirtų dantų pastų. Bet pasta danties nebalina, net jeigu į pastą įdėta dantį balinančių medžiagų.
„Pastoje esančios abrazyvinės medžiagos (kietos, kristalinės smulkiagrūdės arba miltelių pavidalo medžiagos, dažniausiai vartojamos paviršiui mechaniškai dailinti – red. past.), dažniausiai soda, koralai, ne balina emalį, o nušveičia apnašas nuo dantų paviršiaus. Kitos rūšies dantų pastoje gali būti fermentų, kurie neleidžia nusėsti pigmentams ant dantų paviršių. Jie nežaloja emalio, bet ir nebalina jo – tik palaiko danties prigimtinę spalvą“, – aiškina Odontologų rūmų Aprobavimo komisijos narė gydytoja odontologė doc. dr. Rūta Bendinskaitė Bendinskaitė.
Ji primena, kad balinimo procedūros gali būti ir pavojingos. Bėgant metams danties emalio mažėja, o šveičiami pastomis su abrazyvais, dantys tampa jautrūs šalčiui, lietimui, rūgščiam ir saldžiam maistui. „Duomenys apie dantų balinimo saugumą prieštaringi. Dantims gali pakenkti per ilgas ir per dažnas balinimas. Balinančioji medžiaga gali pakenkti ne tik dančiui, bet ir virškinimo sistemai. Norint, kad balinimas būtų saugus, reikia atsižvelgti į visas indikacijas ir griežtai laikytis instrukcijų“, – Balsas.lt sakė ji.
Naudoti balinančių dantų pastų ji nepataria tiems, kurių dantys jautrūs. O jeigu dantys pažeisti ėduonies ar emalis nusidėvėjęs, sergant dantenų uždegimu, periodontitu ir kitoms dantenų ligoms, alegiškiems balinančiai medžiagai žmonėms dantų balinti negalima.
„Rekomenduočiau vėlesniam laikui atidėti šią procedūrą nėščiosioms, maitinančioms moterims, asmenims iki 18 metų, nešiojantiems briketus, rūkantiems ar piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Atidžiai balinimo medžiagą ir metodą reikia rinktis pacientams, sergantiems virškinimo sistemos ligomis“, – įspėja R. Bendinskaitė.
Vandenilio peroksidą naudokite atsargiai
Specialistų teigimu, balinamąsias dantų pastas reikėtų rinktis atsargiai ir dėl jų sudėtyje esančio vandenilio peroksido. Daugiau kaip prieš šimtą metų balinimui pradėtas naudoti vandenilio arba karbamido peroksidas iki šiol laikomas geriausių rezultatų duodančia medžiaga.
„Dantų pastose jo yra labai mažai, be to, burnoje jis būna neilgai. Todėl tiek teigiamas, tiek neigiamas jo poveikis dantims yra minimalus“, – aiškina gydytoja odontologė R. Bendinskaitė. Ji primena, kad naudoti namuose Europoje galima tik 3 proc. vandenilio peroksidą, o 6 proc. peroksido turintys gaminiai jau laikomi nesaugiais.
„Tačiau kartais siekiant balinamojo naudojamas didesnis negu leidžiama, šios medžiagos kiekis. Tokių dantų pastų kilmės šalis yra JAV, tačiau jų gali būti įvežama ir iš kitų šalių“, – įspėja Vilniaus Visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Viktorija Belousovaitė.
„Nepamirškite, kad vandenilio peroksidą gali išskirti ir kiti cheminiai junginiai, įskaitant karbamido ir cinko peroksidus. Taip pat prisiminkite, kad Lietuvos higienos normos burnos priežiūros priemonėse leidžia ne didesnę kaip 0,1 proc. vandenilio koncentraciją. Jeigu nurodyta didesnė – geriau pasirinkite kitą gaminį“, – pataria Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė Simona Bieliauskaitė.
Balinti ar nebalinti?
Odontologė R. Bendinskaitė primena, kad kai kurios dantų balinimo procedūros, pavyzdžiui, balinimas lazeriu ar specialia lempa, gali būti atliekamos tik gydytojo kabinete. Namuose ji rekomenduoja naudoti tik specialias dantų balinimui sukurtas ir klinikiniais tyrimais patvirtintas priemones bei atkreipti dėmesį į užrašys etiketėje.
„Kadangi abrazyvinės medžiagos gali nutrinti emalį, Europoje leidžiama naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumas (grūdėtumas – red. past.) ne didesnis kaip 200 Ra (Ra – grūdėtumo matavimo vienetas, red. past.), bet nenustebčiau, jeigu būtų. Dažniausiai balinančių dantų pastų abrazyvumas būna didesnis negu 150 Ra“, – aiškino ji.
Balinti dantų naminėmis priemonėmis R. Bendinskaitė apskritai nepataria.
„Vandenilio peroksidas putoja ir sukelia švaros jausmą burnoje, soda, druska, pelenai veikia kaip šiurkštesnis ar švelnesnis abrazyvas. Piktnaudžiaujant šiomis priemonėmis galima nutrinti emalį ar pažeisti dantenas“, – įspėja odontologė. Ji primena, kad balinti dantis net nebūtina.
„Dantų balinimas yra ne gydomoji, o estetinė procedūra, kurią reikėtų atlikti kiek galima rečiau. Ir susitaikyti su tam tikrais nepatogumais. Tiems, kurių dantys jautrūs, patariu visai nenaudoti balinančių dantų pastų – geriau apriboti dažančių skysčių (arbatos, vyno ir pan.) bei maisto vartojimą, mesti rūkyti“, – apibendrina ji.
Geriausias – tradicinis dantų šepetėlis
Paklausta, kokį dantų šepetėlį rinktis – tradicinį ar elektrinį, gydytoja odontologė R. Bendinskaitė aiškino, kad elektriniai šepetėliai efektyvūs, bet ir rankinis dantų šepetėlis, jeigu juos laiku keisime, o dantis valysime taisyklingai, bus toks pats efektyvus.
„Statistinis pilietis, valydamas dantis rankiniu dantų šepetėliu, nesilaiko taisyklių. Taisyklingai naudojant tiek rankinį, tiek kitus dantų šepetėlius, dantims neturėtume pakenkti. Tačiau neteko girdėti, kad būtų atlikti ilgalaikiai nepriklausomi dantų šepetėlių tyrimai“, – sakė ji.
Pasak odontologų, šepetėlį reikia rinktis atsižvelgiant į dantenų ir danties kietųjų audinių būklę – jei patologijos nėra, patartina naudoti pusiau minkštą dantų šepetėlį ir keisti jį, kai tik šereliai išsikraipo. bet jei dantis valysime, trindami horizontaliais judesiais, patys ilgainiui pažeisime emalį.
Reklama nei gydo, nei prižūri
Gydytojai pataria naudoti ir specialius siūlus ar labiau įprastus dantų krapštukus, kuriais galima išvalyti tarpdančiuose susikaupusį maistą, bet jokiu būdu nenaudoti jėgos ir nepažeisti tarpdančių.
Žmonėms, kurių dantys ir dantenos jautrios, odontologai pataria rinktis pastą visai be abrazyvinių medžiagų arba tokią, kur jų kiekis mažiausias. Taip pat nereikėtų „prisirišti“ prie vienos rūšies pastos ar vieno gamintojo, nes nepaisant reklamos, kad tai „pati efektyviausia priemonė“, mikrobai greitai pripranta prie pastos ir nustoja į ją reaguoti.
Nepaisant tam tikrų abejonių, daugelis Balsas.lt kalbintų specialistų pirmenybę teikia dantų pastai ar skalavimo skysčiui su fluoru, nes jis dantų emalį padaro atsparesnį rūgštims.
Tačiau kad ir kokius stebuklus žadėtų reklama, valydami dantis pašalinsime tik minkštąjį apnašą, o kietąjį pašalinti gali tik burnos higienos specialistai.
