Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyrius baigiamąjį koncertą, kuris paprastai vykdavo birželio mėnesį, dėl būsimo Nacionalinio operos ir baleto teatro renovacijos darbų gerokai paankstino. Antradienį (04.08) vykęs 3 dalių koncertas savo kokybe ir programos turiningumu žiūrovams buvo didžiulė ir maloni staigmena.
Pernai atšventęs savo penkiasdešimtmetį, Baleto skyrius tikrai nusipelno vadinamas Lietuvos baleto mokykla - šiandien čia dirba didžioji dauguma talentingų Lietuvos baleto artistų, kurie savo patirtį perduoda jaunajai kartai ir garantuoja vis stiprėjančios Lietuvos baleto meno tradicijos tęstinumą.
Koncertą pristatęs Baleto skyriaus vadovas Petras Skirmantas perdavė ir Australijoje veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos sveikinimus bei premijas jauniesiems baleto artistams - šiais metais jos teko vienuoliktokams Jurgitai Droninai, Margaritai Makejevai, kuri koncerte nedalyvauja dėl įtempto darbo naujajame Anželikos Cholinos spektaklyje “Romeo ir Džuljeta”, bei Romui Ceizariui.
Šiais metais mokyklą baigia 5 diplomantai - mokytojos Gražinos Sakalauskaitės auklėtinės Kristina Galalytė, Olesia Pavliukevič, Agnė Ramoškaitė ir mokytojo Aleksandro Semionovo mokiniai Jurijus Tiulenevas ir Evaldas Voitechovičius. Greta jų koncerte dalyvavo ir 6-12 klasių mokiniai.
Pirmoje koncerto dalyje, kurią pradėjo 6 klasės šokėjoms mokytojos Jolantos Liaugminienės sukomponuoti “Niekučiai” (akompanavo Artūro Šilalės vadovaujami 5-6 klasių smuikininkai), buvo parodytas Natalijos Šiekštelienės sukurtas “Mano pirmasis pas de deux”, kurį taisyklingai atliko Karolina Liukaitytė, Gediminas Bubelis ir 8 klasės moksleivės, taip pat pristatytos kelios klasikinių baletų variacijos. Grakščiai, galbūt kiek pernelyg santūriai “Pachitos” variaciją atliko devintokė Rūta Pipinytė (mokytoja Loreta Bartusevičiūtė), o diplomantė Kristina Galalytė, šokdama kitą “Pachitos” variaciją, kuri dažnai įtraukiama į baleto “Don Kichotas” Grand Pas, atkreipė dėmesį pakankamai stabiliais dvigubais piruetais, nors šoko kiek sunkokai. Muzikaliai Princesės Florinos variaciją iš “Miegančiosios gražuolės” atliko diplomantė Agnė Ramoškaitė.
Nuotaikingas pasirodė Marinos Levickienės sukurtas pavasaris pagal Jeano Philipe’o Rameau muziką - šeštokės šoko darniai, atskleidė trapią, permainingą, muzikalią šio epizodo plastiką. Gana neblogai dešimtokės sušoko įdomų romantinės choreografijos kūrinį - Jules’o Perrot ir Mariaus Petipa baleto “Esmeralda” fragmentą. Nors čigonaitėms stigo šiek tiek darnos, šis epizodas atkreipė dėmesį mėginimu pajusti romantinio šokio stilistiką. Solistei Hildai Palkovskytei dar trūksta pozų ir atskirų judesių ryškumo, tačiau jauna šokėja gana įtaigiai perteikia muzikoje slypinčius jausmus.
Pirmąją koncerto dalį baigė sudėtingas, didelio profesionalumo reikalaujantis Mariaus Petipa sukurtas Pas de deux iš Adolphe’o Adamo baleto “Korsaras”, kurį šoko diplomantai Olesia Pavliukevič ir Jurijus Tiulenevas. Gražiai buvo atliktas adagio, J. Tiulenevas pasirodė kaip gana patikimas, atidus partneris; sužavėjo O. Pavliukevič variacija - šokėja perteikė subtilius plastinius savojo solo epizodo niuansus, šoko tvirtai ir švariai. Energingai, iš susikaupimo kartais prikąsta lūpa savo variaciją atliko ir J. Tiulenevas, tik jo šuoliams bei sukiniams dar stinga tvirtumo ir išbaigtumo, šokėjas kartais pamiršta tempti kelius, ne visada valdo kelties liniją. O. Pavliukevič kodos sukiniai, kuriuos šokėja pradėjo daug žadančiai, demonstruodama dvigubų fouette pliūpsnius, pabaigoje išsiklaipė - galbūt dėl pernelyg didelio jaudulio, nes prieš kelias savaites vykusioje generalinėje koncerto repeticijoje šią techniškai sudėtingą dueto dalį jaunoji balerina atliko gerai.
Antrojoje koncerto dalyje buvo parodytas nuostabus Cesares Pugni Pas de Quatre, pagal Jules’o Perrot choreografiją atkurtas anglų šokėjo ir baletmeisterio Antono Dolino. Garsiąsias XIX a. vidurio Europos balerinas Marią Taglioni, Lucile Grahn, Fanny Cerrito ir Carlottą Grisi įkūnijo visos trys diplomantės bei dvyliktokė Margarita Verigaitė. Galbūt ir pasitaikė viena kita šokio klaidelė, tačiau šis veikalas buvo atliktas su įkvėpimu, kreipiant dėmesį ne tik į šokio techniką, bet į puikiai pajaustą stiliaus aromatą (repetitorė Neli Beredina) - scenoje susitiko šiandien baleto legendomis tapusios konkurentės ir individualybės, kurių žavesį ir manieringą bendravimą jaunoms artistėms tikrai neblogai pavyko perteikti. Prie šio epizodo sėkmės daug prisidėjo ir apšvietimas, padėjęs paryškinti romantišką senovinio baleto stilistiką.
Techniškai sudėtingą Aleksandro Gorskio sukurtą Pas de deux iš Peterio Ludwigo Hertelio baleto “Tuščias atsargumas” šoko diplomantas Evaldas Voitechovičius ir vienuoliktokė Vita Jaristo (mokytoja Jolanta Vymerytė-Grincevičienė). Džiugino grakščios, stilingos V. Jaristo pozos, neblogi sukiniai, aukšti šuoliai - be abejonės, per likusius 3 studijų metus šios daug žadančios šokėjos judesiai taps gyvesni ir išraiškingesni. E. Voitechovičius paliko neblogą įspūdį - jo šokis minkštas, gana lengvas, tik veido išraiškos vienodokos.
Antrąją koncerto dalį užbaigė premjera - Petro Skirmanto sukurtas baletas “Afkary ritualai” pagal Mukta muziką. Vieną šio baleto fragmentą “Source”, šokamą 9-11 klasių moksleivių vaikinų, jau teko matyti ankstesniuose baleto skyriaus koncertuose. Dabar prie šio epizodo prijungti dar trys. Puikiai sumanytos paprastos ir muzikalios epizodų jungtys. Gerą įspūdį paliko 9-12 klasių merginų atliktas “Jewel” - grakštūs šokio siluetai perteikti muzikaliai ir sutartinai. Epizodą “Pakabu-Nathan” stilingai atliko devintokės Rūta Pipinytė, Austėja Butėnaitė, Auksė Mikalajūnaitė, o geriausiai ir tiksliausiai choreografinės premjeros plastinę kokybę perteikė vienuoliktokai Jurgita Dronina ir Romas Ceizaris, šokę duetą “Guanabacoa”. Jie puikiai dera vienas šalia kito pagal fizinius duomenis, dėmesį atkreipia geri abiejų šokėjų daviniai, aukšti, elastingi žingsniai, gražios linijos, o nedidelio ūgio, bet idealių proporcijų J. Dronina T. Ceizariui nesudaro jokių keblumų įgyvendinti sudėtingas duetines kombinacijas. Šio epizodo kokybę tinkamai paryškino Vidos Leonavičiūtės-Insodienės kostiumai ir puikus šviesų dailininko L. Kleino darbas.
Vien premjeros sudarė paskutinę koncerto dalį. JAV choreografas Peteris de Hartas sukūrė “Ispanišką šokį” pagal Pablo Sarasate muziką - jį neblogai, artistiškai atliko septintokė Kristina Gudžiūnaitė, devintokė Austėja Butėnaitė ir dešimtokė Simona Paciukonytė. Temperamentingą baskų šokį iš Boriso Asafjevo baleto “Paryžiaus liepsna”, sukurtą Vasilijaus Vainoneno ir pastatytą mokytojos Aušros Gineitytės, aistringai sušoko diplomantai Olesia Pavliukevič, Agnė Ramoškaitė, Jurijus Tiulenevas ir Evaldas Voitechovičius.
“Improvizaciją Nr. 1, kurią pagal Johanno Strauso muziką sukūrė Beatričė Tomaševičienė, stropiai atliko jos mokiniai septintokai - atkreipė dėmesį šoklūs, taisyklingų pozicijų paisantys berniukai, iš kurių išsiskyrė Kipras Chlebinskas. Puikiai ir gyvai naują Jurijaus Smorigino kompoziciją “Pagauk Bachą” pašoko Kristina Gudžiūnaitė - sužavėjo jos nuoširdumas, muzikalumas, lengvi šuoliai, gyvos veido išraiškos.
Šios dalies, o galbūt ir viso koncerto puošmena tapo pirmą kartą Lietuvoje pastatytas Pas de Trois iš Josepho Bayerio baleto “Lėlių fėja”, kurį buvo sukūrę rusų baletmeisteriai Nikolajus ir Sergejus Legatai. Šį sudėtingą epizodą šoko vienuoliktokai Jurgita Dronina (mokytoja J. Vymerytė-Grincevičienė) ir Tomas bei Romas Ceizariai (mokytojas Danielius Kiršys). Šokėjai pasirodė tikrai puikiai. J. Dronina pakerėjo beveik nepriekaištinga šokio technika ir iškalbingu artistiškumu, nuostabiai sušoko variaciją - tai jau visiškai paruošta šokėja, galinti imtis sudėtingų choreografinių numerių ir vaidmenų. R. ir T. Ceizariams dar šiek tiek stinga artistiškumo, tačiau kol kas santūrias, kiek schemiškas jų reakcijas su kaupu atperka jų šokio lengvumas, aukšti šuoliai, protingai valdomas kūnas. Elegantiškus kostiumus šiam epizodui sukūrė V. Leonavičiūtė-Insodienė.
Baleto skyriaus koncertą baigė diplomantai - Kristina Galalytė, Olesia Pavliukevič, Agnė Ramoškaitė, Jurijus Tiulenevas, Evaldas Voitechovičius ir baleto artistas Andrius Žužalkinas atliko išmoningai Vytauto Kudžmos sukomponuotą Adagio iš pirmojo “Miegančiosios gražuolės” veiksmo. Kūrybiškai naudodamasis Marijaus Petipa choreografijos citatomis, V. Kudžma atskleidė baleto meno grožį, leido gėrėtis nuostabiomis klasikinėmis šokio pozomis, o drauge kilniai ir santūriai parodė tai, ko per ilgus mokslo metus išmoko šiais metais mokyklą paliekantys moksleiviai.
Koncertas, kurį režisavo Baleto skyriaus vadovas Petras Skirmantas, paliko labai gerus įspūdžius - skoningos buvo vien iš uždangų bei minimalių detalių kuriamos atskirų epizodų dekoracijos, puikiai pritaikytas apšvietimas, suteikęs visam koncertui šventiškumo. Graži buvo koncerto pabaiga - buvo išvengta šokėjų artimųjų blaškymosi po sceną, nes gėles jauniesiems artistams įteikė elegantiški teatro darbuotojai, taip suteikdami visam koncertui rimties ir solidumo.
Pažiūrėjus koncertą, išsisklaidė prieš porą metų reorganizuojant baleto mokyklą į M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyrių kilusios abejonės, kad baleto menas Lietuvoje sumenks. Tinkamas vadovavimas ir pasiaukojantis mokytojų darbas rodo, kad Lietuvos baleto ateitis gerose rankose.
Dabar daugiau nerimo kelia Nacionalinio operos ir baleto teatro pozicija šiuo klausimu - akivaizdu, kad esminių šio teatro permainų kontekste baletui tenka labai mažai dėmesio; operos premjeros veja viena kitą, o dėl būsimų baleto spektaklių mažai kas konkretesnio žinoma.
H. Š.
