Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.
Antibiotikams atsparių infekcijų daugėja dešimtmečius, tačiau šie naujausi duomenys rodo, kad grėsmė kyla dar greičiau, nei buvo įvertinta anksčiau.
„Šie nauji duomenys atskleidžia tikrąjį antimikrobinio atsparumo mastą visame pasaulyje ir yra aiškus signalas, kad turime veikti dabar, kad kovotume su šia grėsme. Ankstesniais skaičiavimais buvo prognozuojama, kad iki 2050 m. kasmet mirs 10 milijonų žmonių dėl atsparumo antibiotikams, tačiau dabar tikrai žinome, kad jau esame daug arčiau šio skaičiaus, nei manėme. Turime panaudoti šiuos duomenis, kad galėtume atlikti teisingus veiksmus ir paskatinti naujoves, jei norime išlikti priešakyje kovoje su antibiotikams atspariomis bakterinėmis infekcijomis“, – paaiškino profesorius Chrisas Murray'us, tyrimo bendraautorius iš Vašingtono universiteto Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto.
Atsparumas antibiotikams dažnai apibūdinamas kaip viena didžiausių grėsmių žmonijai. Jis atsiranda, kai bakterijos vystosi tokiu būdu, kuris neleidžia antibiotikams veikti. Kai bakterijos yra veikiamos antibiotikų, dauguma jų miršta, tačiau kai kurios gali turėti mutacijų, leidžiančių joms išgyventi. Tada išlikusios bakterijos gali perduoti savo atsparias savybes kitai kartai, sukurdamos antibiotikams atsparių patogenų kolonijas. Atsparumas antibiotikams gali atsirasti natūraliai, tačiau pastaraisiais metais per didelis antibiotikų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais buvo pagrindinė problemos priežastis.
Atlikdami šią naujausią pasaulinę apžvalgą, mokslininkai išanalizavo duomenis apie 23 patogenus ir 88 patogenų ir vaistų derinius 204 šalyse 2019 m. Didžiausią poveikį turėjo atsparumas vaistams sergant apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau atsparumas vaistams sergant kraujo infekcijomis ir intraabdominalinėmis infekcijomis, kurias dažniausiai sukelia apendicitas – taip pat vaidino svarbų vaidmenį.
Nustatyta, kad tiesiogiai dėl antibiotikams atsparių infekcijų daugiausia žmonių mirė Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Pietų Azijoje – atitinkamai 24 mirtys 100 000 gyventojų ir 22 mirtys 100 000 gyventojų. Turtingesnėse šalyse tai tiesiogiai lėmė 13 mirčių iš 100 000 ir buvo siejama su 56 mirtimis iš 100 000. Įdomu tai, kad skirtingos bakterijos sukėlė problemų įvairiose pasaulio vietose. Afrikoje į pietus nuo Sacharos pagrindinės žudikės buvo vaistams atsparios S. pneumonia ir K. Pneumonia bakterijos, o S. aureus arba E. coli buvo pagrindinė problema turtingesnėse šalyse.
Šis naujausias tyrimas yra pirmoji išsami pasaulinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikio analizė ir aišku viena: pasaulis turi skubiai imtis veiksmų šiai problemai spręsti.
„Kadangi tai yra neatpažinta ir užslėpta problema, pagaliau atsiranda aiškesnis AMR [antimikrobinio atsparumo] naštos vaizdas“, – komentavo dr. Ramananas Laxminarayanas iš JAV Ligų dinamikos, ekonomikos ir politikos centro, nedalyvavęs tyrime.
„Net 911 000 mirčių, kurias apskaičiavo Murray ir jo kolegos, yra daugiau nei mirčių nuo ŽIV skaičius, kuris kasmet pritraukia beveik 50 milijardų JAV dolerių. Tačiau pasaulinės išlaidos AMR gydymui tikriausiai yra daug mažesnės. Tai reikia keisti. Išlaidos visų pirma turi būti nukreiptos į infekcijų prevenciją, užtikrinant, kad esami antibiotikai būtų naudojami tinkamai ir apgalvotai, ir į rinką tiekti naujus antibiotikus. Sveikatos apsaugos ir politiniai lyderiai vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu turi rimtai atsižvelgti į AMR ir prastos prieigos prie prieinamų, veiksmingų antibiotikų iššūkį“, – pridūrė R. Laxminarayanas.
