Tai jau antrasis kartas, kai ši byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Anot teismo, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
„Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik ištyrus ir įvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadą (...) gali būti sprendžiama dėl atsakovo sąžiningumo, paskleidžiant nuomonę, teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros ir atitinkamai ieškinio reikalavimų pagrįstumą“, – rašoma teismo pranešime.
Teismo teigimu, bylos nagrinėjime turėjo būti įvertinta, ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvada suteikia faktinį pagrindą susiformuoti V. Bako nuomonei ir ar jis ją pareiškė sąžiningai, nesinaudojant tarnybine padėtimi ar siekiant pakenkti koncernui.
Teismo vertinimu, taip pat turėtų būti tiriama, ar visuomenės supažindinimas su NSGK tyrimo išvadomis buvo tinkamas ir ar ji galėjo įvertinti V. Bako nuomonės pagrindą.
Panašaus turinio pastabas Vilniaus apygardos teismui išsakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pernai lapkritį konstatavo, kad apygardos teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o to nepadarius, negalėjo tinkamai pritaikyti teisės normų bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Apygardos teismo teigimu, nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, apeliacine tvarka bylą reikėtų nagrinėti beveik visa apimtimi naujais aspektais.
„Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, kaip procesinės teisės normų pažeidimas (...) negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme“, – teigia teismas.
Aukščiausiajam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teisme praėjusią savaitę įvyko vienintelis rašytinis posėdis.
Apeliacinį skundą surašiusio advokato Vido Vilko nuomone, šis teismo sprendimas yra „logiškai ir teisiškai pagrįstas“.
Jo teigimu, šiuo metu teismo pripažįstamos pozicijos dėl faktinio paskleistos nuomonės pagrindo parlamentaras laikėsi viso proceso metu.
Pats V. Bakas teigė šį teismo sprendimą vertinantis kaip „nedidelę pergalę prieš vieną įtakingiausių Lietuvoje verslo grupių“.
„Viena vertus pavyko sustabdyti labai įtakingus, turinčius plačius ryšius politikoje, valstybės tarnyboje, akademinėje visuomenėje koncerno savininkų iniciatyvas per teismus apriboti Seimo veiklą Seimo narius, kurie vykdo savo pareigą informuoti visuomenę apie jai reikšmingas valstybės gyvenimo aplinkybes“, – feisbuke rašė Seimo narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad anksčiau koncerno ieškinius tenkinę teisėjai skyrė laikinąsias apsaugos priemones ir baudas bei bylas nagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindami nei į bylos esmę, nei į Aukščiausiojo Teismo ar Europos žmogaus teisių teismo praktiką.
„Niekas nesiaiškino, kur yra paskleista žinia, o kur nuomonė. Ar tą nuomonė turi pagrindą?“, – teigė V. Bakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad koncernas klaidino teismą „reikšdamas kaltinimus, kuriuos tiesiog išsigalvojo, traukė iš konteksto atskiras frazes“.
Tuo metu koncerno „MG Baltic“ komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis V. Bako pasisakymus vadina melu, o NSGK tyrimą – „pseudotyrimu, kuris neatitiko net minimalių teisinės valstybės principų“.
„Nors V. Bakas ir toliau už mokesčių mokėtojų pinigus gali tęsti savo spektaklį ir šokdinti visą teisinę sistemą, sieksime teisingumo, kad šalies politikoje nedominuotų demagogija ir manipuliavimas užimama padėtimi“, – BNS sakė T. Marčiukaitis
Ginčas tarp koncerno ir parlamentaro kilo po to, kai bendrovė teismui apskundė buvusio NSGK pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir jis padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
Tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismai pernai pripažino, kad parlamentaras padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino įmonių grupę su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei.
V. Bakas anksčiau teigė, kad koncerno atstovai savo nuožiūra apibendrino jo duotų interviu ištraukas ir ginčo teiginius sukonstravo patys. Parlamentaras taip pat aiškino, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai pažeidė jo saviraiškos laisvę, o bylą nagrinėję teisėjai nepatikrino jo žodžių faktinio pagrindo.
Koncernas „MG Baltic“ pabrėžė, kad šiame ginče turi būti keliamas esminis klausimas dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros.
Ankstesniuose teismuose „MG Baltic“ taip pat siekė, kad V. Bakas atlygintų 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau koncernui priteistos tik beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šių pinigų nepriteisė, motyvuodamas, kad V. Bako teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės turėtų būti pakankama priemonė tenkinti „MG Baltic“ ieškinio tikslus.
Kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas prieš kelerius metus vadovavo parlamentiniam tyrimui. Po jo padaryta išvada, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui.
Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
