• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik 3 tūkst. narių vienijanti Lietuvos bajorų Karališkoji sąjunga siekia puoselėti Lietuvos istorinį paveldą, atmintį ir riteriškas vertybes.

REKLAMA
REKLAMA

Siekia būti pavyzdžiu

Luominės santvarkos Lietuvoje seniai nebėra. Bet Lietuvos, kaip valstybės, istorija siekia laikus, kai čia gyveno kunigaikščiai, grafai, dvarininkai, bajorai. Be šių kilmingų žmonių varganas būtų Lietuvos kaip valstybės veidas. Todėl 1994 m. atkurta Lietuvos bajorų Karališkoji sąjunga (LBKS) - tiltas tarp anų didingų Lietuvos laikų ir šiandienos, rašo „Respublika“.

REKLAMA

LBKS vadas Kęstutis Ignatavičius įsitikinęs, kad kaip ir Europos šalyse, kuriose veikia tokios organizacijos, Lietuvoje ji taip pat reikalinga.  „Ši organizacija teikia galimybių ne tik realizuoti sumanymus savame būryje, bet ir padeda kitiems kilmingų šaknų turintiems žmonėms legitimuoti savo bajorystę“, - aiškino pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, bajorų palikuonims dabar svarbiausia tiesa, garbė, orumas ir pareiga, riteriškumo, aristokratiškų tradicijų puoselėjimas.  „Stengiamės ne tik tai deklaruoti, bet ir taip gyventi. Bent jau aš save laikau riteriu, nes riteris turi būti išsilavinęs, išmanantis etiketą, turintis garbės kodeksą, mokėti groti, eiles kurti, damai asistuoti. Ir būtinai turi turėti savo svajonių Dulsinėją“, - šyptelėjo vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžė, kad Bajorų sąjunga - ne būdas sukurti luomą. „Mes norime, kad visuomenė taptų riteriškesnė. Turime atsakomybę būti pavyzdžiu. Tai ir yra geriausias dalykas dalyvaujant Sąjungos veikloje - savo asmeniniu pavyzdžiu daryti gera uždegti kitus“, - sakė K.Ignatavičius.



Jokių privilegijų

Anksčiau bajorų luomo atstovai turėjo privilegijų, buvo labiau išsimokslinę už valstiečius. Tačiau šais laikais privilegijų nebeliko.  „Vienintelė privilegija - puoselėti savo tautos istoriją, ginti savo šalį. Kaip Anglijos didysis heraldas pasakė: kiekvienos šalies kilmingųjų organizacijos pareiga yra priminti savo istorijos pakilimus ir nuosmukius, kad ateityje tauta žinotų, kaip gyventi ir kas yra sektina“, - pabrėžė K.Ignatavičius.

REKLAMA

Bajorai dabar negauna jokios paramos iš valstybės. Atvirkščiai, ją paremia. LKBS yra prisidėjusi prie Valdovų rūmų atstatymo, organizuoja labdaringus renginius, neseniai nariai investavę apie 50 tūkst. litų, grafų Tiškevičių Trakų Vokės rūmų rekonstrukcijos projektui parengti gavo 2 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos. Šiame dvare - Sąjungos reprezentacinės patalpos. Dvaras išlaikomas ir iš pinigų, uždirbamų išnuomojus jį pobūviams.

REKLAMA

Bajorų palikuonys - turtingi

Žemvaldžių bajorų turtų šiuolaikinė kilmingųjų karta nemato. LKBS vadas prisiminė, kaip sovietmečiu jam kartą tėvas pasakė, kad jie yra kilę iš dvarininkų, tačiau pagrasino niekam nepasakoti, nes tai grėstų kalėjimu ar net Sibiru.

„Juk dar sovietmečiu turtų nebeliko, viskas buvo represuota. Dabartiniai bajorų palikuonys anaiptol nėra pasiturinčių žmonių sluoksnis“, - tikino vadas. Anot jo, tarp Sąjungos narių nėra garsių verslininkų, tai daugiau žmonės susiję su menu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tačiau mes tikrai turtingi. Tai tokia visuomenės dalis, kuri turtinga savo dvasiniais turtais, meniniais pasiekimais ir, žinoma, savo geneologija. Aš žinau savo giminės 11-os kartų geneologiją. Pastebiu dėsningumus. Pavyzdžiui, mano giminėje daugelis tuokėsi apie kovo 12 dieną. Tarp vyrų ir žmonų dažniausiai yra 10 metų skirtumas. Ir mano žmona 9 metais jaunesnė už mane“, - šypsojosi vyras.

REKLAMA

Bajoriška svajonė - karalystė

Šių laikų bajorų palikuonys svajoja ne apie brangų žirgą ir didžiulį dvarą. K.Ignatavičius prisipažino svajojąs pažadinti diskusijas apie karalystės sugrąžinimą. „Šiais metais sukanka 90 metų nuo tada, kai Lietuvos Taryba išrinko Karalių Mindaugą II. 1918 m. juo buvo išrinktas Vilhelmas Urachas iš Vokietijos. Bet po 100 dienų Lietuvos Taryba nutarė paskelbti parlamentinę demokratinę valstybę“, - pasakojo pašnekovas.

Neseniai laišku į LKBS kreipėsi V.Uracho anūkas ir išreiškė norą dalyvauti Sąjungos veikloje, atvykti į Lietuvą. „Būtų gerai raginti diskusijas apie Lietuvos monarchiją. Juk daugelis Europos mažųjų šalių - karalystės. Monarchai jose - tik simbolinės figūros, tautos vienybės garantas“, - sakė K.Ignatavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų