JAV iždo departamentas 2022 m. rugsėjį pagrasino užsienio bankams antrinėmis sankcijomis už tai, kad dirba su Rusijos mokėjimo kortelių „Mir“ sistema. Vasarį Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras pareiškė, kad Rusija naudojasi šia sistema siekdama išvengti Vakarų sankcijų, nukreiptų į Maskvos finansų sistemą.
Armėnijos bankų sąjunga pranešė, kad šalies komerciniai bankai „nuo šeštadienio nustos aptarnauti korteles „Mir“, nes rizikuoja užsitraukti antrines sankcijas“. Išimtis bus taikoma „Mir“ kortelėms, kurias išdavė Rusijos valstybės kontroliuojamo VTB banko dukterinė įmonė Armėnijoje.
Vakarams įvedus plačias sankcijas Maskvai, Armėnijos bankų pelnas išaugo trigubai dėl smarkiai padidėjusių pinigų srautų iš Rusijos. Tūkstančiai rusų pabėgo į Armėniją, baimindamiesi mobilizacijos ir susidorojimo su kitaminčiais. Be to, Armėnijos įmonės ėmėsi Vakarų gamybos plataus vartojimo prekių reeksporto į Rusiją.
Nuo 2020 m. karą su Azerbaidžanu pralaimėjęs Jerevanas ėmė tolti nuo Maskvos. Santykiai dar labiau pašlijo pernai, kai per žaibišką puolimą Baku perėmė ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę. Jerevanas nusivylė Maskva, nesugebėjusia apsaugoti šalies nuo Azerbaidžano keliamų grėsmių.
Penktadienį vienas vyriausybės pareigūnas sakė, kad Armėnija užblokuos Rusijos televizijos laidų vedėjo Vladimiro Solovjovo, JAV valstybės departamento pavadino „aktyviausiu Kremliaus propagandistu“, transliacijas.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija sustabdė savo dalyvavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), Maskvos vadovaujamame kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanse, ir mėgina užmegzti partnerystę su Vakarų šalimis, daugiausia Prancūzija ir JAV.
Nebodama Maskvos įspėjimų, šalis oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), tad dabar pagal 2023 m. kovą TBT išduotą arešto orderį privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įkeltų koją į Armėnijos teritoriją.
