Rusijos kariškiai iki gruodžio 1 d. turi palikti Baikonuro kosmodromą. Tokį sprendimą 2005 m. priėmė Rusijos vyriausybė, nors jo demilitarizacija prasidėjo dar 1997 metais. Iš šio Kazachstano rajono rusų kariškiai turėjo išvykti iki 2007 m., tačiau juos pristabdė gyvenamojo ploto stygius tėvynėje, kitos socialinės problemos. Dabar, atrodo, jos sprendžiamos, ir vadinamasis kosmoso kariuomenės dalinys laukia Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo direktyvos palikti Baikonurą. Visa infrastruktūra bus perduota valstybinei kompanijai „Roskosmos“. Iš keleto šimtų žmonių su antpečiais liks tik 21 civilis...
Viešas slaptas objektas
Kaip atsirado ši sovietinė kosminė bazė?
Kaip rašo „Wikipedia“, R-7 tipo raketų nešėjų, skirtų vandenilinėms bomboms gabenti, vėliau tapusių pilotuojamo erdvėlaivio prototipu, bandymams reikėjo naujo poligono. Ieškant vietos buvo būtina atsižvelgti į tokius kriterijus kaip milžiniškas retai gyvenamas regionas, kuriame mažai išplėtotas žemės ūkis, netoliese turėjo būti geležinkelio linija. Tinkama vieta buvo rasta Kazachstano pusdykumėje, per kurią driekiasi geležinkelis, jungiantis Maskvą su Taškentu. Ten ir prasidėjo vadinamojo Penktojo poligono statybos.
Kodiniu pavadinimu „Taiga” pradėtos statybos buvo visiškai slaptos. Siekiant nukreipti dėmesį, tuo pat metu netoli Baikonuro gyvenvietės konspiracijos tikslais pradėtos netikros kosminės bazės statybos. Nors visi pastatai ten buvo netikri, jis buvo taip pat stipriai saugomas. Slepiant tikrąją poligono vietą, oficialiuose pranešimuose buvo minimas Baikonuras. Galiausiai šis pavadinimas prilipo tikrajam kosmodromui.
Taigi, dabar Baikonuro kosmodromas Kazachstane – pirmoji ir didžiausia tarptautinė kosminė bazė pasaulyje. Tai yra vienas iš trijų kosmodromų pasaulyje, leidžiančių kosminius aparatus su žmonėmis, be to, iš ten galima paleisti visų tipų raketas nešėjas. Pradėtas statyti 1955 m. sausio 12 d., jis buvo didžiausias kosmodromas Sovietų Sąjungoje. Po jos žlugimo teritorija atiteko Kazachstanui, bet 1994 m. buvo išnuomota Rusijai iki 2050 metų.
Iš Baikonuro kosmodromo buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir atliktas pirmasis pasaulyje žmogaus – Jurijaus Gagarino skrydis į kosmosą. Iš čia buvo leidžiami pilotuojami kosminiai erdvėlaiviai „Vostok“, „Voschod“, „Sojuz“, taip pat „Saliut“, „Mir“ orbitinės stotys. Čia atliekama 50 procentų visų Rusijos kosminių paleidimų ir 100 procentų paleidimų į geostacionarią orbitą.
Nuo eksploatacijos pradžios 1957 m. kosmodrome paleidimo metu įvyko keletas katastrofų. Pavyzdžiui, 1960 m. spalio 24 d. paleidžiant balistinę raketą R-16 žuvo 76 kariškiai. Ilgus dešimtmečius visi nelaimingi atsitikimai buvo valstybinė paslaptis.
Neaiški kosmodromo ateitis
Laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ abejoja, ar Rusijos kariškiai visiškai pasitrauks iš Baikonuro. To nenori nei Maskva, nei Astana. Kai Rusija pradėjo eksploatuoti Plesecko kosmodromą ir dar vieną stato Tolimuosiuose Rytuose, kazachai išsigando, kad ši teritorija taps mirusia žeme, o miestelis – rūdijančiu kosmonautikos muziejumi Kazachstano stepėse. Atrodo, kad pavasarį į Astaną atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedvas išsklaidė šias abejones.
Jis patvirtino, kad kariškiai tikrai pasitraukia, tačiau iki 2050 m. Rusija vykdys kosmines programas. Nukenčia tik miesto biudžetas, nes įplauks mažiau pajamų iš mokesčių. Manoma, kad užsienio partneriai noriai bendradarbiaus, žinodami, kad moksliniai kosmoso tyrimai vykdomi ne kariniais tikslais.
Kita vertus, kosmodromas pritrūks gerų kvalifikuotų specialistų. Galėtų likti ir kariškiai, tačiau netrukus jie sulauks Rusijos gynybos ministro įsakymo demobilizuotis, išeiti į atsargą arba keisti tarnybos vietą. „Roskosmos“ specialistai taip pat nesiveržia dirbti atšiauriomis stepių sąlygomis. Dabar Baikonuro reikalų valdybą sudaro tik 7 žmonės, tad kiekvienam teks dirbti už tris. O šiai kompanijai po poros mėnesių teks perimti raketų bandymo ir kuro užpildymo kompleksus, ryšių mazgą, Krainij oro uostą, geležinkelį.
Kazachai stiprina valdymą
Nors Baikonūras vadinamas dviejų valstybių miestu (po SSRS žlugimo), kai kuriuos pajėgumus teks perimti kazachams. Kartu su Rusija Kazachstanas stato savo kosminių raketų kompleksą „Baiterek“, nori dalyvauti Rusijos programoje GLONASS. „Mes ne tik naudosimės šia sistema, bet ir kursime savo antžeminę infrastruktūrą ir įrengimus, kurie gali būti naudojami tėvyniniuose palydovuose“, – sakė Kazachstano kosmoso agentūros vadovas, lakūnas kosmonautas Talgatas Musabajevas.
Astana pradėjo organizuoti ir vietinį Baikonuro valdymą. Kazachstano prezidentas paskyrė savo atstovą Kyzyl Ordinsko srityje, kazachų vadinamą akimu (gubernatoriumi). Jo žinioje bus visas vietinės savivaldos skyrius. Tačiau Baikonure iki šiol yra dvi prokuratūros, du teismai, administracijos vadovą iki šiol skyrė Rusijos ir Kazachstano prezidentai bendru sutarimu, o vietovę valdė savivaldos taryba. Iki „sienos“ (kosmodromas ir gyvenvietė - dabar Leninsko miestas - kol kas yra Rusijos valdoma teritorija) buvo ranka pasiekti, ir Baikonuro darbuotojai maršrutiniu autobusu galėdavo vykti apsipirkti kur nori.
Dabar Astanai teks sustiprinti savo valdymo priemones – pradedant nuo objektų apsaugos iki socialinių problemų. Nors kazachai netiki, kad rusų kariškiai pasitrauks taip greitai, kaip atėjo prieš daugiau kaip 50 metų, erdvėlaivių skrydžiai į kosmosą nenutrūks.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
