„Šiandien yra istorinė diena. Užsibrėžėme prie kelerius metus tikslą sutvarkyti Nemuno žemupį ir šiandieną yra simbolinė diena, kai mes pasakome, kad Nemuno žemupys sutvarkytas“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Yra pastatytos 553 bunos: jos tiesina vagą, ją gilina ir pati upė savaime valo įvairiausias sąnašas. Tai reiškia, kad Nemunas, žemupys yra pritaikytas laivybai viso sezono metu, o visas sezonas, keičiantis klimatui, praktiškai gali būti ištisus metus“, – pridūrė jis.
Pasak M. Skuodžio, baigus projektą „nebelieka vištos ir kiaušinio problemos“ – ar pirma turi būti pakankamai laivų, o tada bus tvarkomas Nemunas, ar atvirkščiai.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, jog pradžioje reguliariai kroviniai tarp Klaipėdos ir Kauno plauks kartą per savaitę.
„Šiuo metu mes galime daryti 20 reisų keliais sąstatais per mėnesį. (...) Galime gabenti iki 800 konteinerių per mėnesį. Tai yra tikrai ženklus skaičius“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Direkcija, anot jo, turi „kelias dešimtis“ sutarčių dėl krovinių gabenimo. Pirmas krovinys iš Kauno išplauks kitą antradienį.
Krovinio gabenimas iš Kauno į Klaipėdą trunka 24 valandas, o atgal – daugiau kaip 30 valandų, kadangi keliaujama prieš srovę.
Pasak M. Skuodžio, tikimasi per metus šiuo vandens keliu pervežti bent 100 tūkst. tonų konteinerių, birių ir kitokių krovinių. Iki šiol krovinių gabenimas šiuo keliu vyko, bet buvo nereguliarus.
Direkcijos ir ministerijos vadovai teigia, kad toks krovinių gabenimas bus pigesnis ir švaresnis nei keliais.
„Mes turime galimybę viena barža pergabenti 40 konteinerių. Reiškia, viena barža su vienu varikliu, o dar ateityje ir elektriniu, netaršiu, pakeičia 40 taršių vilkikų“, – sakė V. Vinokurovas.
Šiuo metu direkcijoje statoma barža, jo teigimu, turės dar didesnius pajėgumus ir galės pergabenti 80 konteinerių.
Pasak V. Vinokurovo, šiuo metu pergabenti krovinį vandens keliu yra apie 15 proc., arba 50-60 eurų pigiau nei vilkiku: „Didinant mastą, kylant taršos mokesčiams, tas skaičius dar gerės“.
Modernizuotame 200 kilometrų Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos 553 bunos – statiniai iš akmens ir žvyro, įrengti statmenai upės tekėjimo srovei, jie susiaurina vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo laivakelį nuo sąnašų. Taip visame šiame ruože sukurtos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
„Neris atneša į Nemuną per vienerius metus iki vieno milijono kubinių metrų sąnašų. Tai nesuvokiamai dideli skaičiai. Visos tos sąnašos nusėda ties posūkiais, nes upė vingiuoja, ir pradeda kaupti seklumas. Ir susikaupia tokios seklumos, kad iš esmės jau gaunasi gyvatėlė, pro kurią neįmanoma praplaukti“, – pasakojo V. Vinokurovas.
„Bunos ir duoda tą efektą, kad jos ištiesina vagą, vaga gilinasi pati, krantų erozija mažėja“, – kalbėjo jis.
Tokia vaga yra tiesesnė, ja patogiau gabenti krovinius, be to, ji draugiškesnė pramoginiams laivams, kuriems nereikia laviruoti siaurame koridoriuje. Ant bunų taip pat kuriasi vandens paukščiai.
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Nemuno vagą nuo Kauno iki Kuršių marių už maždaug 25 mln. eurų tvarkė konkursą laimėjusi vienintelė jo dalyvė Vilniaus statybų bendrovė „Tilsta“, o bunas už 400 tūkst. eurų suprojektavo „Sweco Lietuva“.
„Tilstos“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas teigė, jog kiekviena buna yra skirtinga tiek ilgiu, tiek pločiu – nuo 30 iki 170 metrų. Jos statytos, kad tarnautų apie šimtą metų.
Jo teigimu, didžiausias iššūkis buvo, kaip jas įrengti po vandeniui nieko nematant.
„Kada pati buna buvo statoma pernai metais, buvo labai aukštas vandens lygis. Ekskavatorinikai, kurie formavo iš akmenų bunas, dirbo po vandeniu nematytami nieko, turėjo tik savo kabinoje kompiuterio ekraną, kur matydavo tik brėžinį, 3D vaizdą ir nieko nematydami po vandeniu formavo buną“, – pasakojo „Tilstos“ vadovas.
