„Radome palaidojimus viduje. Žmonės sulaidoti keliais sluoksniais, kapus datuojame XVI–XVII amžiais“, – BNS sakė archeologinių tyrimų bažnyčioje vadovas Justinas Račas.
Pasak jo, visi radiniai atitiko tai, kas buvo apie šią vietovę žinoma pagal istorinius duomenis, nepasitaikė ir kapų, kurie būtų ypač turtingi. Manoma, kad čia palaidoti vietiniai Zapyškio gyventojai.
„Visi laidoti paprastai, mediniuose karstuose, įmesdavo monetų, įprastos aprangos dalys“, – sakė archeologas.
Atliekant tyrimus kasinėjimai buvo vykdomi tik kraštuose, palei bažnyčios perimetrą, todėl dalis grindų ploto ir ten esančios kapavietės nebuvo tiriamos.
Palaikai rasti tose vietose, kur planuojama vykdyti bažnyčios pamatų šiltinimo darbus, bus paimti tyrimams Vilniaus universiteto Anatomijos katedroje.
„Jie bus ištirti ir po to mes juos, ko gero, perlaidosime kažkur bažnyčios šventoriaus teritorijoje“, – sakė J. Račas.
Atšilus orams kasinėjimo darbai turėtų persikelti į bažnyčios apylinkes. Dabar tuščiame lauke stovinti bažnyčia kadaise buvo apsupta gyvenvietės ir stovėjo pačiame Zapyškio centre, todėl archeologai tikisi rasti daugiau palaidojimų šventoriuje, XX amžiuje potvynio nugriautos zakristijos ir medinės varpinės liekanas, aptikti čia gyvenusių žmonių daiktų.
„Teritorija labai didelė, planuojame iki vasaros pabaigos baigti, tai darbai bus vykdomi per visą vasarą“, – sakė darbams vadovaujantis archeologas.
Šv. Jono krikštytojo bažnyčios restauracija pradėta pernai metų lapkritį. Apie 2 mln. eurų vertės projektas susideda iš dviejų dalių – pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms.
Vieno hektaro ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas. Ant jų bus galima ir atsisėsti. Visus darbus planuojama atlikti iki 2020 metų.
Zapyškio bažnyčia pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1562 metais. Vieni istorikai mano, kad ją statyti pradėjo dar Vytautas Didysis, kiti – kad Naugarduko vaivada Povilas Sapiega.
