Darbo grupė nagrinėjo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą gaisrui gesinti, gaisro gesinimo organizavimą ir vadovavimą jam, dokumentus ir teisės aktus, kurie reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą ir sutelkimą, ir pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) veiksmų įvykio metu vertinimą ir pasiūlymus dėl nustatytų trūkumų pašalinimo.
„Mūsų tikslas – inicijuoti reikiamų teisės aktų pakeitimą ir pašalinti nustatytus trūkumus gesinant gaisrą Alytuje, taip siekiant užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Tyrimo metu ministerijos darbo grupės nariai susitiko su ugniagesiais ir aptarė opiausias problemas, taip pat ministerijoje veikė pasitikėjimo linija – pareigūnai galėjo pateikti savo informaciją, į kurią buvo atsižvelgta atliekant tyrimą.
Darbo grupės išvadose pirmiausiai konstatuojama tai, kad nebuvo sudarytas išankstinis įmonės „Ekologistika“ gamybinėse patalpose kilusio gaisro gesinimo ir likvidavimo planas.
„Visi suprantame, kad jeigu įmonės gamybinės patalpos būtų tikrintos ir tinkamai vykdyta jų valstybinė priešgaisrinė priežiūra, taip pat jeigu būtų paisoma visų reikalavimų, išduodant leidimus veiklai vykdyti, galimybė kilti tokiam gaisrui būtų buvusi minimali“, – teigia darbo grupės pirmininkė, vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka.
Vidaus reikalų ministerija kartu su PAGD inicijuos teisės aktų pakeitimus tam, kad kilus gaisrui būtų užtikrinta visų pavojingų objektų valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir prevencija. Išvadose pabrėžiama būtinybė užtikrinti pareigūnų, vykdančių objektų valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, rotaciją. Taip pat būtina sudaryti sutartis su aplinkos apsaugos kontrolę atliekančiomis institucijomis, su jomis keistis informacija ir vykdyti bendrus visų grėsmę keliančių objektų patikrinimą.
Vidaus reikalų ministerijos darbo grupė nustatė, kad jeigu būtų paskelbta aukščiausia pajėgų pasitelkimo kategorija ir labiau į vadovavimą gaisrui gesinti įsitraukęs PAGD, tikėtina, kad būtų buvę sparčiau telkiami gaisrui gesinti būtini ištekliai ir pajėgos. Būtent to pritrūko per pirmąsias gaisro gesinimo dienas. Vidaus reikalų ministerija inicijuos teisės aktų pakeitimą, kad juose aiškiau būtų reglamentuoti atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimas ir vadovavimas jiems, nustatant aiškesnius kriterijus (gaisrui gesinti pasitelktų ugniagesių skaičių, gaisro trukmę paromis ir kt.), kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl gaisrų kategorijų, sudėtingumo ir vadovavimo jų gesinimui lygio.
„Gesinant gaisrą Alytuje pirmosiomis dienomis pritrūko koordinavimo ir tinkamo materialinio aprūpinimo. Svarbu įsivertinti grėsmes ir įvykio trukmę. Viena iš Vidaus reikalų ministerijos veiklos sričių – suvaldyti ekstremalias situacijas. Prisiimdami šią atsakomybę ir siekdami užtikrinti ugniagesių saugumą, mes daugiau dėmesio skirsime, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas būtų aprūpintas tinkama įranga ir apranga bei kitomis priemonėmis“, – sako B. Maliušicka.
Stiprindama civilinę saugą Vidaus reikalų ministerija rengia teisinį reglamentavimą dėl ekstremalios situacijos koordinavimo ir suvaldymo, taip pat techninės ir logistinės paramos užtikrinimo, kilus atitinkamos kategorijos gaisrui. Taip pat numatyta stiprinti strateginę komunikaciją ir užtikrinti operatyvią Visuomenės informavimo centro veiklą.
„Vienu iš iššūkių šio gaisro metu tapo patikimos, objektyvios bei operatyviai pateiktos informacijos sklaida viešojoje erdvėje. Bet kokios ekstremalios situacijos metu privaloma užtikrinti, kad visuomenei būtų teikiama tiksli informacija ir būtinos rekomendacijos žmonėms“, – teigia vidaus reikalų viceministrė.
2019 m. spalio 16 d. Pramonės g. 1, Alytuje, kilęs gaisras buvo apėmęs apie 20 000 m2 sandėliavimo patalpų, o visas sandėliavimo ir gamybos patalpų ir teritorijos plotas, susijęs su gaisro vieta, buvo didesnis nei 100 000 m2. Gaisro gesinimo ir likvidavimo darbai truko ilgiau nei savaitę. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
