Milžiniškos eilės socialiniam būstui gauti jau kitąmet turėtų keliskart sumažėti, nors pačių būstų tiek nepadaugės. Savivaldybės prognozuoja, kad eiles gerokai praretins laukiantiesiems socialinio būsto bei jame jau įsikūrusiesiems nuo sausio įsigaliosianti prievolė kasmet deklaruoti pajamas ir užgyventą turtą. Vidutiniškai po 70 centų už kv. m iš Panevėžio savivaldybės socialinius būstus išsinuomojantys varguoliai neretai valdininkus pašokdina reikalaudami išskirtinių sąlygų.
Retins eiles
Panevėžio savivaldybės specialistai džiaugiasi, kad naujoji tvarka užbaigs ir pageidavimų koncertą eilėje prie būstų. Vidutiniškai po 70 centų už kvadratinį metrą iš Panevėžio savivaldybės socialinius būstus išsinuomojantys varguoliai neretai valdininkus pašokdina reikalaudami išskirtinių sąlygų.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas tokiems gyventojams taip pat numato galimybę iš nuomininkų tapti šeimininkais – išaugus pajamoms savivaldybės duotą pastogę nusipirkti už rinkos kainą.
Įstatymo poveikį pajusti turėtų ir nekilnojamojo turto rinka – socialinio būsto laukiantys asmenys galės gauti net iki 50 proc. valstybės kompensaciją už nuomojamą butą.
Socialinių būstų laukia ir emigrantai
Vien Panevėžyje šiuo metu socialinio būsto laukia 1156 asmenys. Kai kurie – dar nuo 2000-ųjų. Kiek iš jų tikrai reikalinga valdiška pastogė, Savivaldybė pamatys pavasarį – visi laukiantieji iki gegužės 1-osios privalės deklaruoti per metus gautas pajamas. To nepadariusiesiems gresia būti išbrauktiems iš sąrašo.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Rasa Rimšienė neabejoja, kad eilė sutrumpės keliskart.
„Pagaliau matysime realią situaciją, kiek iš tokio būrio laukiančiųjų tikrai reikia būsto. Nes dabar neliečiami eilėje stovi ir emigrantai, ir netgi jau nusipirkusieji savo butus“, – pripažino R. Rimšienė.
Eilėje socialiniam būstui gauti – našlaičiai, daugiavaikės šeimos, jauni ir seni, beveik visi nakvynės namų gyventojai. Vien šiais metais Savivaldybė sulaukė 76-ių prašymų suteikti būstą, tai yra kone penkiskart mažiau nei sostinėje. Vilniuje socialinio būsto šiais metais pasiprašė 350 šeimų.
Pasak R. Rimšienės, Panevėžio savivaldybė prašymais gauti būstą buvo užversta 2008-aisiais. Tuomet jų sulaukta net 240. Specialistė įsitikinusi, kad tokį antplūdį tąkart lėmė buvusio bendrabučio Staniūnų g. renovacija – penkiaaukščio trijuose aukštuose buvo įrengti moderniai sutvarkyti socialiniai būstai.
„Kai žmonės pamatė, kokius butus išdalijo Savivaldybė, atsirado daug norinčiųjų tokių“, – mano R. Rimšienė.
Atbaidys rinkos kaina
Kasmet turto deklaracijas privalės pateikti ir socialinių būstų nuomininkai. Anot R. Rimšienės, tokia tvarka kai kuriems bus labai skaudi. Jei pasirodys, kad jų pajamos ir sukauptas turtas 20 proc. viršija nustatytas ribas, teks iš buto arba kraustytis, arba, Savivaldybei sutikus, jį pirkti, tačiau – ne lengvatine, o rinkos kaina. Tiesa, pirkti butą turės teisę jame gyvenantieji mažiausiai penkerius metus.
Tačiau R. Rimšienė abejoja, ar net pakilus pajamoms atsiras norinčiųjų išsipirkti socialinį būstą. Šiuo metu privatizuoti leidžiama bendrabutinius butus arba patalpas, kurių nusidėvėjimas jau pasiekęs 60 proc.
„Dažniausiai atsitinka taip, kad gyventojai labai nori privatizuoti tokį butą, bet kai išgirsta kainą, tokie norai praeina. Rinkos kaina vis dėlto yra rinkos“, – teigia specialistė.
Nuo kitų metų keliama ir pajamų kartelė, suteikianti teisę pretenduoti į valdišką pastogę. Kad galėtų gauti socialinį būstą, vieno gyvenančio asmens pajamos neturės viršyti 11200 Lt per metus, 2–3 žmonių šeimos metinės pajamos – 22050 Lt, o 4-ių ir daugiau – po 6650 Lt kiekvienam asmeniui.
Kąsnis būstų nuomotojams
Neišgalinčiųjų ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti būsto nuo kitų metų laukia gera žinia. Įrašytieji į eilę socialiniam būstui gauti, kol sulauks valdiškos pastogės, galės butą nuomotis pusvelčiui. Įstatymas numato, kad valstybė jiems kompensuos net iki 50 proc. nuomos kainos.
R. Rimšienės nuomone, ši naujovė greitai prigis sostinėje, bet vargu ar toks nuomos būdas išpopuliarės Panevėžyje. Mat kompensacijai gauti būtina sąlyga – nuomos sutartis privalės būti įregistruota Registrų centre ir sudaryta ne mažiau nei metams.
„Vilniuje nuomos verslas klesti, o Panevėžyje, kur būstų kainos keliskart mažesnės, jis veikia pogrindyje. Kiek būstų savininkų sutiks pasirašyti oficialią nuomos sutartį ir mokėti valstybei mokesčius?“ – abejoja R. Rimšienė.
Reikalauja išskirtinių sąlygų
Panevėžyje socialiniuose būstuose gyvena 192 šeimos. Dar dešimt po valdišku stogu įsikurs iki metų pabaigos. Šįmet valdiškos pastogės bus sulaukę 27-i socialiai remtini panevėžiečiai, tačiau šešiems nepasisekė – Savivaldybė juos iš socialinių būstų iškeldino už skolas.
R. Rimšienė neslepia, kad labiausiai nudžiugino savivaldybėms suteikta galimybė nuo kitų metų iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės išbraukti tuos, kuriems bent porą kartų pasiūlius būstą atsakymo nesulaukiama.
„Dabar pasiūlome būstą ir klausomės pageidavimų koncerto – nepatinka mikrorajonas, namas, kaimynai, šiandien nereikia, bet reikės rytoj. Tokie išsisukinėjimai neturi prasmės – Panevėžys nedidelis, kompaktiškas miestas ir susisiekimas čia patogus iš bet kurios vietos“, – teigia R. Rimšienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
