Kai JAV kariai įžengė į Bagdadą, irakiečiai sveikino juos kaip išvaduotojus, bet dabar požiūris į koalicijos pajėgas gerokai pasikeitė dėl didėjančio aukų skaičiaus tarp taikių šalies gyventojų.
Dabar pamatę JAV kareivį ar tanką daugelis iš penkių milijonų Bagdado gyventojų tylėdami praeina pro šalį, nepakeldami galvos.
"Mes kupini baimės, blogos baimės. Jie stovi mano rajone mėnesį ir aš su jais nepalaikau jokių santykių. Jie stebi mus, mes - juos, ir nieko daugiau, - sakė verslininkas Ammaras Abbasas (Amaras Abasas). - Mes negalime čia gyventi drauge, mes ir Amerikos kariuomenė. Dabar jie turi išeiti".
Kasdien užpuldinėjami partizanų, kurių aukomis nuo oficialios karo pabaigos - 2003 metų gegužės 1 dienos - tapo 61 JAV karys, Amerikos kareiviai yra įsitempę ir susierzinę ir tai yra pasitaikančių atsitiktinių taikių gyventojų nužudymų priežastis.
Net Bagdado vargšų rajonuose, kur gyvenantys šiitai buvo persekiojami valdant Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui) ir paprastai buvo laikomi lojaliais koalicijos prieš Iraką kariuomenei, ginčai dėl juodos religinės vėliavos sukėlė masinius protestus, per kuriuos JAV kareiviai vieną irakietį nužudė ir keturis sužeidė.
Kontrolės postuose Bagdade ir kituose šalies rajonuose JAV kareiviai nužudė kelis taikius gyventojus, nespėjusius laiku sustoti. Bagdado sostinės turtingųjų rajone - Mansūre per paieškos operacijas kareiviai nužudė penkis taikius gyventojus.
Anksčiau šį mėnesį nuo JAV karių ugnies žuvo du Irako policininkai, kurie buvo palaikyti partizanais. Sekmadienį JAV kareivis sušaudė "Reuters" operatorių palestinietį Mazeną Daną, palaikęs jo kamerą granatsvaidžiu.
Dėl atsitiktinių taikių gyventojų nužudymų ir kasdienių Saddamo Husseino šalininkais įtariamų irakiečių areštų Irako gyventojai ėmė bijoti amerikiečių. JAV, valdanti Iraką, negali užkariauti šios daug naftos turinčios šalies gyventojų protų ir širdžių.
"Ponas (Paulas) Bremeris (JAV administracijos Irake vadovas) atėjo į televiziją ir pasakė, jog dabar irakiečiai turi teisę kalbėti tai, ką jie mano apie Saddamą, ir, jeigu nori, apie patį poną Bremerį. Taigi aš pasakysiu, ką galvoju. Ponas Bremeris - melagis", - pareiškė policininkas Saef al-Deenas Muhi Farejas (Seifuldinas Mufi Faridžas ).
Jis vienas iš daugelio, kurie mėgina ką nors sužinoti apie amerikiečių areštuotus savo giminaičius.
Jo tėvas, 55 metų karininkas, išėjęs į atsargą dėl ligos po karo įlankoje 1991 metais, buvo areštuotas liepos 25 dieną pagal įtarimą, kad yra kovotojas, kariaujantis Saddamo Husseino pusėje. Nuo to laiko S. M. Farejas nematė tėvo.
Grasinant kalėjimu jis buvo priverstas rengti fedajinus (režimui itin lojalių formuočių narius)du mėnesius 1995 metais, todėl jo vardas pateko į sąrašą. Bet per karą jis buvo namie ir sirgo. "Dabar aš nežinau, ar jis gyvas. Ir jeigu aš, policininkas, negaliu nieko apie jį sužinoti, ką kalbėti apie paprastus žmones?", - sakė jis.
Suvokdama, jog dėl tokių veiksmų didėja nepasitenkinimas, JAV koalicijos administracija atsiprašė už incidentą šiitų rajonuose, be to, pažadėjo kuo greičiau patikrinti 5 500 sulaikytųjų ir ištirti civilių žūties atvejus.
JAV administracija teigia, kad pasitaiko tokių incidentų ir lėtai atkuriamas Irakas dėl to, kad partizanai puldinėja Amerikos karius.
"Mes džiaugiamės, kad Saddamo nėra. Bet būsime atviri, amerikiečiai atėjo kaip okupantai, o ne kaip išvaduotojai. Jų niekas nekvietė", - sakė kirpėjas Saadas Mahmoudas (Saadas Mahmudas). Jo draugas linksi galvą, sutikdamas su juo.
"Pas mus Irake sakoma: "Juodas šuo ar baltas, abu vienodi". Saddamas Husseinas, George'as Bushas (Džordžas Bušas), abu blogi. Jie čia tam, kad vogtų mūsų naftą. Manau, kad jie neišeis nei po šimto, nei po tūkstančio metų", - teigė jis.
"Reuters"-BNS
