Per pinigines trenkusios įspūdingos butų šildymo sąskaitos daugelį, net anksčiau ir galus sudurdavusių šeimų, privertė atsisakyti svarbių dalykų. Pirmiausia – mokesčiai, o tik paskui maistas ir kitos reikmės.
Didėjant privalomoms išlaidoms, panevėžiečiams – ir ne tik jiems – užsidaro keliai į knygynus, teatrus, drabužių parduotuves. Nebekyla minčių pasėdėti kavinėje, nusipirkti ką nors skanesnio... Bene vienintelis dalykas, be kurio neišsiverčia daugelis, lieka vaistai. Šalia jų taip pat ir geresniais laikais žmonių labai pamėgti, vertinti, nuolat vartoti produktai – maisto papildai.
Liks tik svajonės
Netyčia teko nugirsti dviejų moteriškių pokalbį. Viena kitai išsipasakojusios, kiek liks pinigų duonai sumokėjus sąskaitas, padejavo: „Dabar jau nei širdžiai, nei sąnariams stiprinti papildų neįpirksiu. O ir imunitetui skirtų gerai būtų pavartoti. Deja. Sulaukėme laikų, kai apie papildus galima tik svajoti. Tai iš kur tos sveikatos semtis?“
Reikalavimai – net kurioziniai
Šiemet nuo pat metų pradžios ypač sumažėjusį maisto papildų pirkimą pastebėjo ir „Juro vaistinės“ savininkas Juras Kirkus. Prieš kurį laiką viena perkamiausių prekių staiga ėmė ir nuslinko net nebe į antrą ar trečią, o į dar tolesnę vietą.
„Sumažėjusi perkamoji galia pakeitė ir žmonių poreikius, ir įpročius“, – konstatuoja farmacininkas.
Įsitikinę, kad vieni ar kiti papildai tikrai sugrąžins sveikatą, atkurs jėgas, žmonės dabar dažnai prašo parduoti nors vieną lapelį ar pusę pakuotės. Įsigyti nors dalelę išsvajotų maisto papildų žmogų, ko gero, verčia psichologinės priežastys. Nors tiek suvartosiu, jei nepadės, blogiau juk nebus, – matyt, svarsto.
J. Kirkus prisiminė, kad anksčiau papildų būdavo perkama daug daugiau. Ypač žmonės skubėdavo įsigyti tuos, kurių reklama tik pasirodydavo televizijoje ar spaudoje.
„Būdavo net kuriozų. Per kabelinę televiziją prisižiūrėjęs rusiškų laidų, kuriose būdavo reklamuojami įvairūs neva stebuklingi papildai, žmogus kartą vaistinėje tiesiog primygtinai jų reikalavo, grasino mus skųsiantis už tai, kad nepardavinėjame geriausių vaistų“, – prisiminė J. Kirkus. Tuomet jis klientui pasiūlė vienintelę įmanomą išeitį – nuvažiuoti į Maskvą ir nusipirkti taip geidžiamų papildų.
Ne visiems viskas tinka
Apie tai, kad dažnas pirkėjas nežino nei apie vaistus, nei apie papildus, nesidomi, kodėl vienu ar kitu atveju juos reikėtų vartoti, vaistininkai gali papasakoti daugybę įvairių istorijų.
Štai viena vaistininkė sakė mirsianti, bet neužmiršianti atsitikimo, kai užsukusi garbaus amžiaus moteris ilgai žvalgėsi po lentynas, žiūrėjo, ko vertingo galima įsigyti pigiausiai. Žvilgsnis užkliuvo už tuo metu akcijos kainomis siūlomo problemų su prostata turintiems vyrams skirto populiaraus papildo. Pirkėja paprašė būtent jo. Vaistininkei pritarus, jog pasirinkimas tikrai geras, labai tiks vyrui, moteris atšovė, jog vaistus ne jam, o sau perka, – vyro ji nė neturinti. Farmacininkės įtikinėjimai nešvaistyti pinigų visiškai netinkamam preparatui atsimušė it žirniai į sieną – moteris pareiškė, jog naktį ji dažnai keliasi šlapintis, todėl bandys gelbėtis šiuo preparatu, nes per televiziją girdėjusi, kad šis vaistas kaip tik tokiems sutrikimams gydyti ir skirtas.
Tai, kad žmonės įvairiausių papildų prisiperka nė nepasitarę su gydytojais, neneigia ir Panevėžio poliklinikos bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Violeta Šimėnienė. „Tik gydytojas gali patarti, kokius preparatus reikėtų vartoti“, – sako medikė. Pasak jos, be reikalo vartojamas gali pakenkti net toks svarbus, dažnai rekomenduojamas vitaminas C. Jo reikia, kai nusilpęs imunitetas, reikia įveikti infekciją. Tačiau jeigu žmogus visaverčiai maitinasi, jo užtenka. Kitaip gali perdozuoti. Žmogų pykins, jis gali pradėti viduriuoti, o ant inkstų dėl per didelės vitamino dozės gali pradėti formuotis akmenys.
Nė gramo daugiau
Panevėžio ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė Irena Skripkauskienė prisipažino neturinti laiko sėdėti prie televizoriaus, tad ir apie reklamose siūlomus įvairius maisto papildus sakė nežinanti. Nebūtina apie juos žinoti ir ligoniams. Ko jų organizmui reikia, atlikę tyrimus nustato ir vaistus ar papildus paskiria šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai.
„Savo ligoniams aš mažai skiriu maisto papildų. Pripažįstu tik keletą veiksmingų ir reikalingų (žinoma, ne visiems). Tai kalio ir magnio preparatai, reikalingi, atsižvelgiant į įvairius ligos požymius, esant širdies permušimams, kamuojant mėšlungiams“, – sako kardiologė. Gydytoja mano, kad taip pat veiksminga nuo seno žinoma priemonė – žuvų taukai, o kartais, jeigu žmogaus virškinimas leidžia, ir česnako preparatai.
„Vaistų, vitaminų, maisto papildų galima vartoti tik tiek, kiek reikia organizmui, – ir nė gramo daugiau, – pabrėžia kardiologė. – Manau, jog tai, kad žmonės dabar nebegali įpirkti maisto papildų, – viena iš mažiausių šio sunkmečio blogybių.“
I. Skripkauskienė priminė ir placebo efektą. Štai, jeigu nuo galvos skausmo bus pasiūlytos paprasčiausios kreidos tabletės, įtikinėjant, jog čia stebuklingas vaistas, 30 procentų besiskundžiančiųjų šiuo negalavimu iš tikrųjų nustos skaudėti.
Mokėti rinktis
Vaistinėse, kai kuriose parduotuvėse pardavinėjamais maisto papildais domisi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Maisto priežiūros skyriaus vedėja V. Krivickienė sako, kad šalyje ne kartą buvo nustatyti neleistinos prekybos nesaugiais papildais atvejai.
Panevėžyje pastaraisiais metais to nebūta, pernai porą kartų stabdyta prekyba maisto papildais dėl neteisingo jų ženklinimo. Tai sutvarkius prekiauti vėl leista.
V. Krivickienė primena, jog organizmo sveikatą lemia kokybiška, visavertė mityba. „Ko papuolė į burną nereikia dėti, verta daugiau domėtis tuo, ką valgote, siekti, kad produktai būtų vertingi, saugūs“, – teigia vedėja.
Be abejo, naudingi ir maisto papildai, galintys padaryti mitybą vertingesnę, sveikesnę. Pasak V. Krivickienės, juk nuo seno Lietuvoje žmonės vartoja žuvų taukus, vitaminus, tik, aišku, tuomet pasiūla buvo gerokai mažesnė. Dabar papildų gamybos pramonė puikiai išplėtota, tad žmonėms labai svarbu mokėti teisingai rinktis „Svarbiausia – žmogus niekada neturi tapti reklamos auka“, – sakė V. Krivickienė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
panbalsas.lt
