Kaip ir buvo prognozuota, Ūkio ministrės, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narės Birutės Vėsaitės sprendimą trauktis iš pareigų lems būtent Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir valdančiosios koalicijos lyderio, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus akistata. Po pirmadienio politinės valdančiosios koalicijos tarybos tai tapo galutinai aišku.
„Ką pasakė prezidentė?“, - bandė klausti į tarybą ateianančio premjero, LSDP lyderio A. Butkevičiaus, žurnalistai. „Kodėl taip skubate?“, - atsakė jis klausimu į klausimą, kurį skirtingos pasakėčios priskiria skirtingoms tautoms. Tvarkos ir teisingumo atstovas Petras Gražulis linkėjo nepulti B. Vėsaitės, kurią vadino labai darbščia bitute. Tuomet viskas ir tapo aišku.
Ieškančios - kieno čia dar galvą nukirtus,šalies vadovės instinktai, skirti savo moralinio autoriteto reitingo stiprinimams, yra neišsemiami, kaip ir Tėvynės korupciniai aruodai. Tad A. Butkevičiui gali būti ne taip ir lengva.
Net jei sparčiai artėtume prie Šiaurės Korėjos lyderio, važinėjančio į užsienio vizitus traukiniais – nesvarbu. Jei tektų Europos Komisarės sinekuroje susikrautų lėšų vis reikšmingesnę dalį išleisti saldainių vaikams dalyboms visokiuose kaimuose, kurie nėmaž nerūpėjo ropojant žemesnėmis karjeros pakopomis, bus padaryta viskas.
Nelabai svarbu – kas kelyje. Ar Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovo Dainiaus Kreivio, užėmusio tą patį ūkio ministro posto persona, ar B. Vėsaitė. Geležinis kartoninės imperijos kumštis turi būti parodytas. Ar TS-LKD, ar LSDP ministerio nuvertimas, situacijos artinimas prie pusės ministrų kaitos (kai reikia, pagal Konstituciją tikrintis pasitikėjimą Seime), koalicijos kiršinimas – svarbi savo auros sakralinimo dalis. Kuo silpnesnė valdančioji koalicija – tuo daugiau gali teoriškai mažai galinti tautos Afroditė. Na, jos apgynimui galiu paskyti, kad tai tipiškas kabinimosi į kuo didesnę valdžią dantimis ir nagais pavyzdys, kuris būdingas ne tik jai vienai. Ir ne tik Lietuvoje. Ne tik šiandien.
Dar XVIa. Turkijos Osmanų imperijoje buvo Sultono Suleimano žmona, populiariai vadinama „Roksalana“. Tiesa, ji sudarinėjo ne vien politines santuokas ir žudė (net fiziškai) ne vien laikinų politinių partnerių vaikus bei tėvus. Bet pasižymėjo – valdžios instinktas. Skirtumas, aišku, yra. Ten dėl palikuonių, o čia dėl asmeninės ikonografijos. Dalino ana ir ten labdarą, naikino jai prieštaraujančius. Labdarai, tiesa, naudojo ne savo pinigus. Tautos buvo, sakoma, mylima. Žudė ir svaidė iš postų didžiuosius vizirius, kaip ožius nuo ėdžių. Taigi, ... ave Dalia, gratia plena... .
Demonstruojant „kartoninį stalinizimą“, kai po paskutinių – 2012 metų rudens - Seimo rinkimų buvo atrenkami ministrai, buvo galima į rankovę bent jau švino gabaliuką įsidėti, tikrinti ne vien užsienio kalbos žinias ar kitaip išsidirbinėti. Buvo galima apskritai domėtis (ir dabar niekas nedraudžia) kuo nors, apart labai svarbūs reitingai. Galima buvo neskirti Birutės Vėsaitės ūkio ministre (kaip kažkada ir D. Kreivio).
Pirmadienį pareiškusi, kad prezidentė D. Grybauskitė „nekalbėjo apie korupciją anksčiau“, - B. Vėsaitė jau tikrai ne pirmą kartą brutaliai nusišnekėjo (bėda su ūkio ministrais – tiesiog epidemija). Ir susilpnino savo pozicijas.
Už politinę žalą galinčius daryti, esminę nekompetenciją rodančius paistalus apie atominės elektrinės statymą ir nestatymą atleisti – būtų logiška. Bet tai netinka. Tai reiškia politinę valią, argumentų turėjimą, gebą pasisakyti Seime ne penkiomis, didelėmis raidėmis pasirašytomis frazėmis. To Lietuvos politinė tradicijas (D. Grybauskaitė yra jos sisteminė dalis), nemėgsta. Daug geriau, kad oponentas būtų paskelbtas netinkamu dėl „žemos moralės“: vairavo girtas, pirtyje buvo pastebėtas su kitos (šiais progresyviais laikais galima ir tos pačios) lyties asmenimis be kailinių vasarą.
B. Vėsaitė, kuri jau anksčiau taip sumaniai keletą kartų nusišnekėjo, kad net bandė nebekalbėti viešai visai, tikrai galėjo pati apsimokėti kelionę. Galėjo prezidentei pasiūlyti susiskaičiuoti savo apsauginės tvoros kainas. Neleido bendras komunistinis nusistatymas – niekad nepripažinti klaidos ir laikyti tai stiprybe. D. Grybauskaitė niekad neatsiprašys „gatvinių patriotų“ už tai, kad juos išdavė 1990 metais, o B. Vėsaitė niekad nesuras politinių skatikų, kurie galbūt apramintų aistras. Nesuras jėgų pripažinti klaidos, kas yra tipiška ir jos oponentei.
Sakyti „Dirbau Lietuvai“ tokiai personai, kaip D. Grybauskaitė, kuri skelbiasi esanti seno komunistinio lyderio, vadinusio save „liokajumi Lietuvos“ – Algirdo Mykolo Brazausko mokine (pati prezidentė taip visada sako), yra neprotinga. Yra jau liokajaus įpėdinė, tapusi šalies direktore, kuri, jei turėtų supratimo ir kompetencijos požymių, visoje savo publikai skirtoje atvirutėje galėjo kelti kur kas rimtesnius klausimus.
Kur, B. Vėsaite, aiškumas dėl naujos atominės elektrinės? Lietuva energetiškai tebėra panaši į Buridano asilo mutantą, negalintį apsispręsti ar ėsti kupetą, kurioje biokuras, ar tą, kurioje branduolinis, o dar guli mažos krūvelės iš vėjų, saulių ir politinių oro drebinimų energijų. O gal eiti link dar kupetelės, kur guli kogeneracija? Nesvarbu – asiliuką sąskaitos baigia pribaigti,bet tai niekai. Jam svarbiau, kas iš jo užpernai pavogė pusę dilgėlės lapo. Galėtų abi damos palenktyniauti – pigiau į kokį Sibiro kaimą šliuožti slidėmis, su komjaunimo ženkleliais atlapuos, vienu ar kitu maršrutu. Būtų dar juokingiau. Jau būtų visai, kaip kaip komjaunimo susirinkimas.
Svarbu, kuo pigiau ir lėčiau – traukiniu, elniais, šunų kinkiniu, geldoje, pasikinkius kiaule, etc. Vardan to reiktų rengti ne tik viešųjų pirkimų konkursus, bet ir masines demonstracijas, kurios stabilizuotų valdovės nerimą dėl sosto.
Koks dar panašumas – viena darbavosi St. Peterburgo kailių fabrike, kita baigė Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūrą tame pačiame mieste. Viskas darbo Lietuvai vardan. Amen.
p.s. kreipkitės, B. Vėsaite, į buvusią Seimo pirmininkę, TS-LKD didelę viršininkę Ireną Degutienę. Apie D. Grybauskaitę ji yra pasisakiusi.
