Sausio 26 d. ET Parlamentinėje Asamblėjoje vyko klausymai, ar kiaulių gripo pandemija nebuvo dirbtinai sukelta panika, siekiant didesnio farmacinių firmų pelno. Diskusijoje dalyvavę mokslininkai ir ekspertai teigė, kad baimės tiek dėl paukščių, tiek dėl kiaulių gripo buvo nepagrįstos, o infekcijos mastai, kuriuos prognozavo PSO, buvo gerokai mažesni.
Nuo paukščių gripo prieš kelis metus pasaulyje mirė 350 asmenų, kurie tiesiogiai turėjo kontaktą su paukščiais. Tai nebuvo pandemija, tačiau tuo metu buvo pradėti tyrimai ir gamyba vakcinos, kuria skiepijama ir šiandien.
Mokslininkai teigė, kad kiaulių gripo virusas nėra naujas virusas. Panašus virusas siautė 1976 m. Jį ,,parsivežė“ amerikiečių kareiviai iš Vietnamo, ir jis dar buvo vadinamas legionierių liga. Puikus įrodymas, kad kiaulių gripo virusas buvo ne kas kita kaip sezoninis gripas yra tai, kad asmenys, kuriems buvo daugiau nei 60 metų juo neužsikrėtė ir nesirgo. Tai galėtų reikšti, kad jie įgijo imunitetą prieš 30 metų. Daugiausia šiuo gripu užsikrėtė ir sirgo jauni žmonės, tačiau tai nepasiekė tokių mastų, kuriuos prognozavo PSO.
Įtarimą kelia ir praėjusių metų gegužę PSO pakeisti pasaulinės pandemijos apibrėžimo kriterijai. Pagal juos pandemiją buvo galima paskelbti daug lengviau. Įbaugintos valstybės sudarė kontraktus su farmacinėmis kompanijomis dėl vakcinos pirkimo, ir pandemija buvo transformuota į pinigus. Iš sveikatos apsaugos sistemos buvo ,,išbraukta“ apie 6 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Mokslininkai taip pat nėra tikri ir dėl vakcinos saugumo, nors Europoje ja buvo paskiepyta šimtai tūkstančių vaikų ir nėščių moterų. Yra įrodymų, jog ji gali sukelti daugybinę sklerozę, Alzhaimerį, o šalutinės medžiagos – netgi vėžį.
PSO ekspertai, farmacinių kompanijų asociacija atmeta kaltinimus. Kas buvo teisus šiame skandale parodys tyrimas, kurį atliks Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešėjai. Tačiau jau dabar aišku, kad kiaulių gripo pandemija tikrai nepasiekė tokių mastų, kuriuos prognozavo PSO, o tos lėšos, kurios kaip pelnas nusėdo farmacinių kompanijų kišenėse, daug tikslingiau būtų buvusios panaudotos pagrindinių žmonijos žudikų – rūkymo, alkoholizmo, viršsvorio, mažo fizinio aktyvumo prevencijai ir jų pasekmėms – širdies ir kraujagyslių, vėžio ir kitų ligų gydymui.
Birutė Vėsaitė, LSDP, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė
