Dėl neišmintingų konservatorių sprendimų, jiems vadovaujant valdančiajai koalicijai 2008-2012 metais, kurie daugiausia buvo paremti neracionalia rusofobija ir abejingumu kasdieniams Lietuvos žmonių rūpesčiams, rekordiškai pabrango elektra.
Praeityje padaryti žalingi sprendimai lemia tai, kas vyksta šiandien. 2012 m. kovo 26 d. A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir jos energetikos ministro A. Sekmoko iniciatyva pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės AB „Litgrid“ ir Šiaurės šalių elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ , prie kurios Lietuva realiai prisijungė 2012 m. birželio 18 d., buvo neapskaičiuotas, nesavalaikis ir žalingas gyventojams ir verslui.
Socialdemokratų partija, tuomet būdama opozicijoje, konservatorius perspėjo, prognozuodama, kad tai pernelyg ankstyvas sprendimas, ir kol neturime elektros jungties su Švedija ir yra silpnas elektros perdavimo pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos, Šiaurės Europos elektros rinka neveiks, o iš to pasipelnys tik elektros perdavimo operatoriai.
Taip ir atsitiko. Už šias konservatorių „išdaigas“ labai brangiai moka ir mokės Lietuvos vartotojai, o taip ir Lietuvos verslas, kuriam elektros energijos kainos tiesiogiai lemia jų konkurencingumą. Nors žiniasklaidoje šiomis dienomis pasirodė pranešimai, kad elektros kainos nuo 2015 metų dar labiau kils tik dėl Latvijos įsiliejimo į „Nord Pool Spot“ šį birželį, iš tiesų prielaidos elektros kainų brangimui sudarytos, Vyriausybei dar vadovaujant A. Kubiliui.
Ką daryti? Esu įsitikinusi, kad reikia grįžti prie buvusios iki birželio mėn. tvarkos, t.y., atstatyti elektros energijos tiekimą iš trečiųjų šalių, taip pat ir Rusijos bei Baltarusijos, nes niekas nepasikeitė elektros energijos infrastruktūros bazėje.
Socialdemokratams rūpi, kiek mūsų gyventojai ir verslas moka už elektros energiją. Pagaliau turi nugalėti sveikas protas. Gana „šerti“ rinkos spekuliantus. Estija jau ketina pasitraukti iš šio „kazino lošimo“. Kuo skubiau tiek Lietuvos Energetikos ministerija, tiek „Litgrid“ turi priimti atitinkamą sprendimą. Toks sprendimas taip pat palengvintų konkurenciją mūsų verslui ir apribotų spekuliantų galimybes pasipelnyti.
A. Kubilius 2012 m. vasarą kalbėjo apie Lietuvos artėjimą prie energetinės nepriklausomybės, visiškai ignoruodamas realią situaciją. Tačiau Lietuvos valstybės energetinės nepriklausomybės siekis neturėtų būti Lietuvos gyventojų ir verslo sąskaita, nes tuomet vartotojai iš tiesų gali likti nepriklausomi nuo energijos, nes paprasčiausiai jos neįpirks.
