Šilumos kaina yra vienas svarbiausių klausimų gyventojams, nes kiekvienais metais didėjančios dujų kainos vis labiau tuština gyventojų pinigines, mažina tautiečių perkamąją galią. Daugiau negu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl alternatyvus dujų tiekimas per suskystintų dujų terminalą tampa vis aktualesnis. Susirūpinusi vėluojančiu projekto vykdymu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija suformulavo konkrečius klausimus Premjerui ir Energetikos ministrui ir lauks konkrečių atsakymų.
Seimo narė Birutė Vėsaitė apgailestauja, kad konservatoriai sustabdė socialdemokratų pradėtą suskystintų dujų terminalo projektą.
„Jau šiandien gyventojai galėtų džiaugtis pigesnėmis dujomis ir mažesnėmis šildymo kainomis, tačiau konservatorių Vyriausybė, dirbanti nuo 2008-ųjų, kol kas neįgyvendino jokių konkrečių darbų. Tebuvo keli deklaratyvūs Vyriausybės nutarimai. Konservatoriams prireikė net dviejų su puse metų, kad pripažintų Klaipėdos suskystintų dujų terminalo projektą strateginės reikšmės objektu. Sugebėta atrinkti konsultantu tarptautinę kompaniją „Flour“ už 34 mln. litų. Beje, prieš kelerius metus UAB koncernas „Achemos grupė“ analogiškas studijas užsakė už 2 mln. litų“, – primena Seimo narė.
Pasak B.Vėsaitės, iki šiol nėra aišku, kas bus dujų pardavėjai bei dujų pirkėjai, Lietuvoje nėra dujų saugyklų, neaiškūs ir projekto finansavimo šaltiniai. Anot parlamentarės, projekto vykdytojas UAB „Klaipėdos nafta“ yra strateginės reikšmės objektas, todėl šios įmonės kreditų didinimas gali tapti realia grėsme įmonės veiklai.
„Neaišku, iš kur gausime lėšų. Jei bus perkamas naujas SGD laivas, jis kainuos daugiau nei 250 mln. JAV dolerių. Projekto plaukiojanti bazė, regazifikavimo įranga gali kainuoti apie milijardą litų. Dar papildomai – apie 120 milijonų litų kainuotų antžeminė projekto dalis. Tokių lėšų neturi nei AB „Klaipėdos nafta“, nei Klaipėdos uosto direkcija. Juolab, kad valdančiųjų valia buvo priimtas šių įmonių 50 proc. pelno mokesčio įstatymas. Gal nauju mokesčiu ketinama apmokestinti visus dujų vartotojus“, – klausia parlamentarė.
Anot B.Vėsaitės, šiandienos Lietuvos dujų vamzdynų pajėgumai yra nepakankami, kad per dujų terminalą būtų galima priimti norimą 3 mlrd. kubinių metrų išgarintą dujų kiekį. Šią problemą Energetikos ministerija žino, tačiau realiai jos nesprendžia.
„Viešojoje erdvėje AB „Klaipėdos nafta“ teigė, kad bus perkamas SGD laivas, tačiau kyla reali grėsmė, kad technologiją pasirinkus anksčiau negu dujų pardavėją, projektas nebus sėkmingas. Vargu, ar Premjero Andriaus Kubiliaus viešai duotas pažadas, kad pastačius terminalą dujas pirksime 30 proc. pigiau, bus įgyvendintas. Susirūpinusi vėluojančiu projektu socialdemokratų partijos frakcija suformulavo konkrečius klausimus Premjerui ir Energetikos ministrui. Lauksime konkrečių atsakymų. Panašu, kad veikla terminalo statybos srityje tik imituojama, o šio svarbaus Lietuvos gyventojams ir verslui projekto darbai bus perkelti ant būsimos Vyriausybės pečių. Naujoji Vyriausybė bus kaltinama projekto vilkinimu ir kitom svetimom nuodėmėm“, – mano Seimo narė.
