Daugiau nei 20 metų automobilių sporto patirtį kaupęs Andrejus Rudnickis kitų metų pradžioje bus balsas Benedikto Vanago galvoje, padedantis įveikti Dakaro ralį. „Nei man kas pinigų moka, nei aš kam moku. Geriausias uždarbis šiame Dakaro ralyje man bus geras rezultatas“, – potalui balsas.lt sakė 49 metų baltarusis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Juodajį Vanagą, arba „Oscar“ automobilį, pristatęs B. Vanagas: pusė Dakaro jau įveikta
Patyręs įvairių ralių dalyvis aštuonerius metus buvo Leonido Novickio komandos narys, pernai padėjęs jam užkopti ant trečio apdovanojimų laiptelio Dakaro maratone. „Po aštuonerių metų L. Novickis neatlaikė šeimos spaudimo ir liko su ja švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų“, – juokėsi A. Rudnickis.
Kaip pasakojo baltarusis, L. Novickis nusprendė padaryti metų pertrauką, atiduoti duoklę šeimai ir įgijęs naujų jėgų šturmuoti Dakaro ralį. „Kai visiškai paaiškėjo, kad L. Novickis Dakare nevažiuos, buvo dvi savaitės, per kurias komandos galėjo siūlyti savo variantus. Turėjau du variantus. „X-raid“ komanda pavėlavo, tai priėmiau Benedikto pasiūlymą“, – pasakojo jis.
Ar A. Rudnickis neturi šeimos ir nenorėjo taip pat padaryti pertraukos? „Tikrai ne. Turiu šeimą ir tris vaikus, bet nepraleisiu nė metų ir dalyvausiu, jei tik turėsiu galimybę kovoti ir laimėti prizinę vietą“, – teigė šturmanas.
„Yra šturmanai, kuriems moka už tokį darbą, bet man tai nėra verslo projektas. Galbūt dėl to man tai įdomu. Matau B. Vanago ambicijas, kai jis siekia tikslo – viskas dėl rezultato. Šiandien tai sudėtinga ir beveik neįmanoma. Ir mano, ir Benedikto uždarbis šiame Dakaro ralyje būtų geras rezultatas“, – balsas.lt sakė A. Rudnickis.
– Koks rezultatas jus tenkintų 2014 metų Dakaro ralyje?
– Iš tikrųjų tai garsūs žodžiai ir kartu negarsūs – Dakare itin vertinamas tiesiog finišas. Žinau daugybę žmonių, kurie daug kartų startavo, bet taip ir nepasiekė finišo. Galiausiai baigė pasirodymus po penkerių ar šešerių metų pastangų. Tiesiog finišuoti – jau daug. Tarp ne aukščiausio lygio pilotų ir šturmanų yra populiarus toks juokas – jei finišuoji aukščiau nei tas numeris, kuriuo startavai, tai jau pergalė. Bet kuriuo atveju Benediktas pernai finišavo 65-as, vadinasi, 64 vieta jau bus žingsnis į viršų. Aišku, norėtųsi ir geresnę tą vietą iškovoti. Dakaras parodys. Ralis nebus lengvas, vertinant trasą, greitų dalyvių skaičių. Visi žmonės ir visi daro klaidų. Kiekvienam gali pasisekti.
– Kas jums yra Dakaras?
– Vaikystės svajonė. Tai viena iš tų automobilių sporto rūšių, apie kurias perskaičiau kažkokiame vaikiškame, tuomet pionieriškame, laikraštyje. Tokia svajonė gimė. Toliau buvo „KAMAZ“ – kažkas kosminio. Startavau Dakare. Tik pasiekęs finišą supranti, kokia kaina jį pasiekei. Jei tai bus rezultatas minimaliomis pastangomis – sveikintina.
– B. Vanagas ganėtinai ekstremalus vairuotojas – nebaugu sėdėti su juo tame pačiame automobilyje?
– Žinau visus jo praėjusių metų nuotykius. Visuomet domėjausi jo pasirodymu, sekiau monitoriuose. Galvoju, kad mums seksis važiuoti ramiau. Padėsiu jam. Galbūt tai buvo jam patirtis, kurią jis turėjo įgyti. Dėl ekstremalaus važiavimo – jei bijai, nesėsk į tokį automobilį. Esu važiavęs su daugeliu ekstremalių pilotų – mane sunku išgąsdinti.
– Kiek bendrų treniruočių turėjote su B. Vanagu?
– Kartu nesitreniravome. Reikalas tas, kad paskutinį varžtą susuko tik užvakar. Mes automobilį tiesiog truputį išmėginome ir rytoj jis jau pajudės Pietų Amerikos link.
– Pats automobilis jus tenkina?
– Žinau jį gana seniai. Dar 2005 metais su latvių komanda svarstėme tokios mašinos nuomos ir pirkimo variantus. Todėl puikiai žinau konstrukciją ir tikiuosi, ką ji gali vertinant greitį ir patikimumą.
