Tai, ką pastaruoju metu matau šalies keliuose, priverčia nusišypsoti. Ši isteriška šypsena – tik saviapgaulė organizmui, kad nepradėčiau nervindamasis žudyti savo pilkųjų ląstelių. Jos man dar reikalingos bei, sako, neatsistato. Suprantu, kad šiomis mintimis nepakeisiu pasaulio. Bet jei bent vienas vairuotojas susimąstys apie tai, ką jis daro kelyje, jausiuos pasiekęs didžiulę pergalę.
„Antraeilininkas“ – kas jis? Vairuojantis pilietis, kuris tik dėl jam vienam žinomų priežasčių neketina užleisti antrosios juostos, nors pirmoji juosta yra laisva.
Važiuodamas gatvėje mėgstu stebėti aplinką. Čia identifikavau keletą antraeilininkų tipažų:
- Suprakaitavusi, sėdynės atlošo prie vairo prispausta bei į jį nagais įsikabinusi vairuotoja, kuriai stresas vien tik pagalvoti, kad teks sėsti prie automobilio vairo;
- Karštai telefonu diskutuojantis pilietis, kuriam jau pokalbio pradžioje dingo, bet kokie su realybe susiję pojūčiai;
- Kietuolis „kelių gaidelis“ kuriam ne lygis važiuoti pirmąja juosta. Jis šventai įsitikinęs, kad visatoje specialiai jam galioja kiti dėsniai. Praleidžia tik tuos, kurie vairuoja žymiai brangesnius automobilius nei jo;
- Teisuolis, kuris šventai įsitikinęs, kad važiuojant maksimaliu leistinu greičiu gali rinktis, bet kurią juostą;
- Ir žinoma, pensininkas, kuris jau seniausiai dėl garbaus amžiaus nebegali adekvačiai reaguoti į aplinką. Jam iš principo turėtume dėkoti, kad bent jau nepainioja kelio pusės, kuria judėti.
Taip, jau matau daugybę pasipiktinusiųjų, nesutinkančių su šiuo požiūriu, nekantraujančių pareikšti savo nuomonę komentaruose. Tikrai žinau jūsų atsakymą. Žinoma, keliai pirmojoje juostoje gerokai prastesni. Bet jūs važiuojate antrąja juosta net tuomet, kai pirmoji akivaizdžiai geresnės būklės. Savanaudišką važiavimą pateisindami savo teisėmis ir savitu kelių eismo taisyklių interpretavimu, pamirštate, kad egzistuoja ir nerašytos – mandagumo ir paslaugumo kelyje taisyklės.
Savo pasirinkimą būti „vienam kelyje“ galite vadinti demokratija. Tik neretai užmirštate, kad demokratija, skirta tik išskirtinai sau, pavirsta į anarchiją.
Eismas kelyje vyksta pagal aiškiai išdėstytas taisykles. KET 125 punktas teigia: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Ignoruodami jį, ne tik patys pažeidžiate taisykles, tačiau ir priverčiate jas pažeidinėti kitus vairuotojus, apvažiuojant jus iš dešinės pusės.
Sveikinčiau policijos iniciatyvą, kuo dažniau organizuoti akcijas, kurių metu būtų „medžiojamas“ savanaudiškas važiavimas, nusižengiant tokiems iš pažiūros nereikšmingiems taisyklių punktams. Būtent iš tų nereikšmingų smulkmenų susideda bendra vairavimo kultūra, kuria kartais stebimės svečiuodamiesi Vakarų valstybėse.
