Dauguma amerikiečių nesupranta, kad išrinko prezidentą, apie kurį žinoma labai mažai.
Tyrinėtojai atrado, kad Baracko Obamos autobiografinės knygos tėra ryšių su visuomene akrobatiniai triukai, nes jos turi mažai bendro su tikrais prezidento gyvenimo įvykiais. Apie B. Obamą žinoma mažiau nei apie bet kurį kitą JAV prezidentą – tai didelių pastangų nuslėpti tikrąją informaciją rezultatas.
Nemažai tyrinėtų bandė užpildyti tuščias B. Obamos biografijos vietas, bet brangiai kainuojantys advokatai kai kuriuos dokumentus padarė neprieinamais, o kai kitus – dingusiais. Apytikriai paskaičiuota, kad B. Obamos teisininkų komanda yra išleidusi daugiau nei 1,4 mln. dolerių blokuodama dokumentų, kuriuos pamatyti turi teisę kiekvienas amerikietis, prieinamumą. Kodėl gi prezidentas leistų tokias sumas?
B. Obama, agitavęs už „atvirą vyriausybę“ ir „pilną atskleidimą“, nenori parodyti savo medicininių, mokyklos ar paso įrašų. Jis neatskleis savo Harvardo universiteto, Kolumbijos koledžo ir Occidentalio koledžo įrašų. Jis netgi neparodys savo Kolumbijos koledže parašytos disertacijos. Visi jo Ilinojaus valstijos senato įstatymų leidimo protokolai yra dingę. Maža to, niekas negali surasti elitinės parengiamosios mokyklos K-12, kurią prezidentas lankė Havajuose, įrašų.
Bet ką norima nuslėpti? Pradedantieji težino: kai kuri informacija gali atskleisti prezidento gimimo vietą ir pilietybę. Pavyzdžiui, B.Obamos prašymas (šiuo metu paslaptingai dingęs) priimti jį į Punahou mokyklą greičiausiai būtų su gimimo liudijimu. Pasak teisininko G. Kreepo, Occidentalio koledžo įrašai yra itin svarbūs, nes gali parodyti, kad prezidentas jį lankė kaip mainuose dalyvaujantis užsienio studentas. Iš tikrųjų, B. Obama naudojo savo indonezietišką vardą „Barry Soetoro“ kai lankė Occidentalį. G. Kreppas padavė ieškinį, mesdamas iššūkį B. Obamos teisei tapti prezidentu ir reikalaudamas Occidentalio koledžo įrašų. Tačiau prezidento advokatai sustabdė šią mokymo įstaigą nuo tokio dokumento patenkinimo.
Maža to, bent trys dokumentų autentiškumo ekspertai yra pripažinę, kad nuskenuotas gimimo liudijimas, kurį B. Obamos kampanijos nariai buvo davę agitaciniam tinklalapiui, yra suklastotas. Čia taip pat kažkas yra slepiama.
Apie 50 ieškinių puvo paduota vien dėl teisėtumo/gimimo liudijimo. Kai kurie iš jų netgi pasiekė JAV Aukščiausiąjį teismą, bet buvo atmesti.
Taip pat neaišku, kaip prezidentas sumokėjo už studijas Harvardo Teisės mokykloje, nes niekas neturi įrodymų, kad B. Obama buvo gavęs paskolą studijoms apmokėti. B. Obama nesuteikia jokių paskolos ėmimo įrodymų nepaisant to, kad to nuolatos reikalauja Čikagos Tribūnas. Tačiau atrodo, kad studijos Harvarde buvo apmokėtos iš užsienio. K. Al-Mansour, Saudo Arabijos princo Al-Waid bin Talah patarėjas, yra sakęs, kad rinko pinigus B. Obamos studijoms apmokėti. Lyg atsitiktinai, princas Al-Waid bin Talah yra didžiausias Amerikos-Islamo santykių tarybos rėmėjas. Trys šios tarybos nariai buvo apkaltinti teroristine veikla. Al-Mansouro pasirodymas šioje istorijoje duoda peno diskusijoms, ar musulmoniški interesai turėjo įtakos B. Obamos karjerai tikintis, kad jis kada nors atsidurs tokioje pozicijoje, kurioje šie interesai būtų paremti.
Neseniai buvo sužinota, kad B. Obamos karo prievolės kortelė gali būti falsifikuota. Įstatymas reikalauja, kad visi amerikiečiai vyrai užsiregistruotų karo prievolės sistemoje. Tinklaraštininkė D. Schlussel surado rimtų įrodymų, kad B. Obamos karo prievolės registracijos forma buvo priduota ne tada, kai jis bus jaunesnis, kaip kad reikalaujama įstatyme, bet 2008 m., ir tik perdirbta, kad atrodytų senesnė. Tačiau klastotojai pamiršo pakeisti dokumento vietos numerį, kuris akivaizdžiai parodo, kad forma yra 2008 metų. O tai yra apgaulė – sunkus nusikaltimas. D. Schlussel įtarimus remia S. Coffmanas, buvęs federalinis agentas. Maža to, dokumentas yra pasirašytas 1980 m. rugsėjo 4 d. Havajuose, kai tuo metu B. Obama buvo tūkstančiai mylių nuo ten – Occidentalio koledže, Los Andžele.
Viena priežasčių, kodėl B. Obama savo formos nepasirašė būdamas paauglys, yra tai, kad jo Kenijos ar Indonezijos pilietybės turėjimas nebūtų leidęs to padaryti. Žinoma, užaugęs ir tapęs politiku jis suprato, kad bet koks dokumentas, atskleidžiantis jo gimimą užsienyje – karo prievolės registracija, gimimo liudijimas, prašymas priimti į mokyklą – sukeltų problemų norint kandidatuoti į prezidentus. Tad tai visai ne sutapimas, kad dokumentai, turintys informacijos apie prezidento gimimo vietą ir pilietybę yra pamesti, paslėpti arba pakeisti.
Iš visų šių neįtikėtinų sutapimų labiausiai gluminantis yra B. Obamos socialinio draudimo numeris. Pasirodo, kad prezidentas tokių turi ne vieną. O. Taitz, davusi ne vieną ieškinį dėl B. Obamos teisės būti prezidentu, tai pastebėjo pirmoji. Jos pasamdytas privatus tyrėjas N. Sankey išsiaiškino, kad iš viso yra 25 draudimo numeriai, susiję su B. Obamos vardu.
Vis dėlto, skaičius gali būti ir mažesnis už 25, nes N. Sankey ieškojo ir labai panašių vardų, tokių kaip „Barak Obama“, „Batock Obama“ ir „Barrack Obama“. Visai įmanoma, kad Amerikoje gyvena ne vienas Kenijos pilietis, turintis panašų vardą ir panašią pavardę. Nepaisant to, dauguma numerių yra susieti su adresais, kuriuose B. Obama iš tikrųjų kažkada gyveno. Žinoma, yra ir tokių, su kuriais prezidentas būtų iš viso nesusijęs.
Prezidento namų valstijoje, Ilinojuje, N. Sankey surado 16 skirtingų adresų, kuriuose gyveno žmonės vardu „Barack Obama“ ar „Barack H. Obama“ ir visuose šiuose namuose prezidentas B. Obama iš tiesų yra gyvenęs. Kalifornijoje, kur B. Obama lankė Occidentalio koledžą, buvo rasti šeši tokie adresai, visi esantys netoli nuo koledžo. Tačiau Niujorke nebuvo rasta jokių adresų, nors prezidentas čia lankė Kolumbijos universitetą. Masačiusetse, kur prezidentas lankė Harvardo Teisės mokyklą, rasti trys adresai. Keisčiausia yra tai, kad kiti adresai su socialinio draudimo numeriais ir vardu „Barack Obama“ yra valstijose, kurios visai nesusijusios su prezidento buvusiomis gyvenamosiomis vietomis. Iš viso buvo rasti 49 adresai ir 16 skirtingų socialinio draudimo numerių, priklausančių žmogui, kurio vardas rašomas lygiai taip pat kaip ir JAV prezidento. Kartais su vidurinio vardo inicialu H, kartais be jo. Galų gale, vienas numeris, kurį B. Obama naudojo dažniausiai, yra išleistas Konektikute, tarp 1976 ir 1977 metų, tačiau nėra žinoma, kad B. Obama kada nors iš viso būtų ten gyvenęs, juo labiau, kad tais metais jis gyveno Havajuose ir teturėjo 15–16 metų.
Lyg to būtų maža, tyrinėtojai atrado du skirtingus socialinio draudimo numerius ir beveik 100 skirtingų adresų, priklausiusių Annai Dunham – B. Obamos motinai. Taip pat buvo atrasta fotografinių įrodymų, kad prezidento motina vertėsi pornografija. Tai neabejotai yra pirmoji tuo užsiiminėjusi JAV prezidento motina. Taip pat žinoma, kad B. Obamos motina ir seneliai bendravo su Komunistų partijos lyderiais, tokiais kaip F. M. Davisas – vyras, kuris, kaip rašoma B. Obamos biografijoje, buvo jo pagrindinis mokytojas gyvenant Havajuose. Šaltojo karo metu F. M. Davisas, pasak kongreso tyrėjų, buvo pagrindinis slapto prosovietinio tinklo Havajuose narys.
Kai kurių B. Obamos dokumentų trūkumas sutampa su jo motinos ir senelių dokumentų trūkumu. Tyrinėtojai negalėjo rasti abiejų B. Obamos motinos santuokų liudijimų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ji niekada ir nebuvo legaliai susituokusi. Tas pats ir su B. Obamos senelių santuokos liudijimu. Netgi su jo prosenelių. Maža to, nepaisant B. Obamos gyrimosi jo senelio tarnyba kariuomenėje, jokių dokumentų, galinčių įrodyti šį teiginį, taip pat nerandama. Dėl kažkokios priežasties dalis B. Obamos, jo motinos ir jo senelių gyvenimo buvo ištrinta.
Bet kodėl kam nors reikėtų turėti šitiek daug socialinio draudimo numerių? Manoma, kad tie, kurie susikuria papildomų socialinio draudimo numerių, paprastai būna įsivėlę į kriminalinę veiklą, tokią kaip su socialine apsauga, mokesčiais, nekilnojamuoju turtu susijęs sukčiavimas. Privatus tyrėjas, sudaręs B. Obamos socialinio draudimo numerių sąrašą, teigė, kad kelių tokių numerių turėjimas pats savaime neįrodo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, bet jis „asmeniškai yra susidūręs su daugybe atvejų, kai tokia informacija veda prie sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų demaskavimo.“ Įdomu tai, kad B. Obamos močiutė, M. Dunham, buvo Oahu apygardos teismo savanorė ir turėjo priėjimą prie socialinio draudimo numerių, priklausiusių mirusiems žmonėms.
Aišku viena – šiuo klausimu turėtų būti atlikta daugiau tyrimų.
Parengta pagal Westernjournalism.com
