Skaitydamas Kongrese savo metinį pranešimą „Apie padėtį Sąjungoje“, kuris buvo transliuojamas nacionalinės televizijos ir labai priminė rinkimų kampanijos kalbą, prezidentas padėtį ir perspektyvas vertino optimistiškai.
B.Obama kalbėjo apie milijonus sukurtų naujų darbo vietų, santūriai didėjančius atlyginimus ir akcijų rinką, kuri atsigavo, Amerikai brendant iš Didžiosios recesijos, ištikusios šalį, kai jis pradėjo savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose 2009 metais.
Prezidentas taip pat ragino kurti „geresnę politiką, kurioje apeliuotume į vienas kito elementarų padorumą, o ne mūsų primityviausias baimes“.
B.Obama pabrėžė, kad amerikiečiams atėjo laikas „perversti puslapį“ po ekonomikos rūpesčių, terorizmo ir ilgai užsitęsusių karų metų.
Savo šeštajame metiniame pranešime prezidentas taip pat apžvelgė planuojamas naujas mokesčių politikos priemones, kurios smogtų turtingiausiems amerikiečiams, bet palengvintų naštą viduriniajai klasei.
Skelbdamas naują pagarba grindžiamų santykių etapą, B.Obama išdėstė programą, rodančią, kad jis neketina apkarpyti savo planų respublikonų prioritetų naudai.
Nors prezidentas ragino pereiti prie „geresnės politikos“ Vašingtone ir žadėjo bendradarbiauti su respublikonais, jis taip pat gyrė demokratų ekonominius pasiūlymus, turinčius palengvinti paprastų amerikiečių pragyvenimą, taip pat žadėjo blokuoti respublikonų pastangas atšaukti jo svarbiausius pasiekimus – ypač sveikatos apsaugos sistemos ir finansų reformų įstatymus.
„Negalime sukelti pavojaus šeimų saugumui, atimdami jų sveikatos draudimą, panaikindami naująsias Volstrito taisykles arba atnaujindami ankstesnius mūšius dėl imigracijos, kai mums reikia sutaisyti sistemą, – sakė B.Obama. – Ir jeigu ant mano stalo atsidurs teisės aktas, kuriuo mėginama įvykdyti kurį nors iš tų dalykų, aš jį vetuosiu.“
„Dabar turime rinktis, kokie norime būti tolesnius 15 metų ir ateinančius dešimtmečius“, – perspėjo B.Obama.
Didesni mokesčiai turtingiesiems
Artėjančių 2016 metų prezidento rinkimų nuotaikos buvo aiškiai jaučiamos priešpaskutiniame B.Obamos metiniame pranešime, kuriame dėmesys buvo sutelktas į jo pastangas panaudoti mokesčių politiką siekiant sumažinti ekonominius rūpesčius, patiriamus sunkiai besiverčiančių, mažas pajamas gaunančių amerikiečių ir šalyje mažėjančios viduriniosios klasės.
B.Obama pasiūlė padidinti mokesčius turtingiesiems amerikiečiams, o didžiąją dalį papildomų valstybės pajamų nukreipti programoms, turinčioms padėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams, kurių atlyginimai jau kelerius metus buvo įšaldyti. Šis jo pasiūlymas drąsus, bet prieš mokesčių didinimą nusistatę respublikonai veikiausiai nesiims vykdyti prezidento plano.
B.Obama savo kalboje, kurios per televiziją klausėsi dešimtys milijonų amerikiečių, pabrėžė didėjančios ekonominės nelygybės problemą, tikriausiai tapsiančią vienu iš pagrindinių klausimų per artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, kurioje spręsis, kad taps dabartinio šalies lyderio įpėdiniu.
„Ar pritarsime ekonomikai, kurioje tik nedaugeliui iš mūsų įspūdingai sekasi? – klausė B.Obama. – Ar įsipareigosime ekonomikai, kuri generuoja didėjančias pajamas ir galimybes kiekvienam, dedančiam pastangas?“
Atsakydamas į savo paties klausimą, B.Obama sakė: „Taigi, sprendimas aiškus. Viduriniosios klasės ekonomika veikia. Galimybių išplėtimas veikia. Ir tos priemonės toliau veiks – kol politika nestos skersai kelio.“
Respublikonai netruko atsakyti.
„Amerikiečiai kentėjo, bet kai mes reikalaudavome sprendimų, Vašingtonas pernelyg dažnai atsakydavo ta pačia priplėkusia mąstysena, kuri vedė į žlugusias priemones, tokias kaip „Obamacare“, – pareiškė naujoji Ajovos senatorė Joni Ernst (Džoni Ernst), turėdama omenyje B.Obamos inicijuotą sveikatos apsaugos reformą. – Ta mąstysena mums pelnydavo taškų politinėse kalbose, bet nesuteikdavo rimtų sprendinių.“
Prezidentas, kurio partija patyrė skaudų smūgį per lapkritį vykusius kadencijos vidurio rinkimus, kai demokratai prarado kontrolę Senate, po tos nesėkmės netikėtai suaktyvėjo, o jo populiarumas šiek tiek padidėjo.
B.Obama jau pažadėjo vetuoti septynis teisės aktus, parengtus naujos sudėties respublikonų kontroliuojamo Kongreso ir susijusius su įvairiomis sritimis, pradedant pastangomis nutiesti prieštaringai vertinamą naftotiekį „Keystone XL“ iš Kanados į JAV Meksikos įlankos pakrantę ir baigiant mėginimu paralyžiuoti jo pasiūlytą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką biudžeto suvaržymais, kurie taip pat paverstų niekais prezidento įsakus dėl imigracijos sistemos reformos.
Šalies vadovas taip pat žada blokuoti Kongreso pastangas paskelbti naujas sankcijas Iranui – tuo metu, kai vyksta derybos dėl Teherano branduolinės programos neutralizavimo, kad šiitiška respublika negalėtų susikurti atominio arsenalo.
Prezidento metiniame pranešime dominavo ekonomikos klausimai, bet B.Obama taip pat kalbėjo apie savo neseniai priimtą sprendimą normalizuoti diplomatinius santykius su Kuba ir prašė naujo Kongreso pritarimo bei lėšų karinei kampanijai prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje.
„Raginu šį Kongresą parodyti pasauliui, kad esame vieningi šioje misijoje, priimant sprendimą, kuris leistų naudoti jėgą prieš ISIL“, – sakė B.Obama, naudodamas alternatyvų „Islamo valstybės“ akronimą.
Prezidentas taip pat ragino priimti teisės aktus, kurie leistų padidinti kibernetinį saugumą.
Bet to, demonstruodamas retą atotrūkį nuo savo partijos pozicijos, B.Obama dar kartą paragino paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos sutarčių su Azija ir Europa, sulaukdamas daugiau plojimų iš prekybos liberalizavimui pritariančių respublikonų negu iš skeptiškai nusiteikusių demokratų.
Nors respublikonai veikiausiai nepriims naujųjų pasiūlymų dėl mokesčių, B.Obama tokiu būdu pastatys savo oponentus į nepatogią padėtį, nes jiems teks blokuoti iniciatyvas, kurios galėtų suteikti platesnių ekonominių lengvatų viduriniajai klasei. Prezidentas pateikia tvirtą argumentą, kad JAV ekonomika tvirtai žengia į atsigavimą, bet viduriniosios klasės amerikiečiai padėties pagerėjimo dar nepajautė.
Obama ragina Kongresą nutraukti embargą Kubai
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino Kongresą parengti sąlygas nutraukti pusę amžiaus trunkantį embargą Kubai.
„Mūsų kurso pakeitimas politikoje Kubos (atžvilgiu) turi potencialą užbaigti nepasitikėjimo palikimą mūsų pusrutulyje“, – Kongrese sakydamas savo metinę kalbą pažymėjo B.Obama.
Prezidentas kalbėjo ledus pralaužiančių derybų Havanoje, kurių metu turi būti aptartas diplomatinių ryšių su komunistų valdoma Kuba normalizavimas, išvakarėse ir sakė, kad jau nebėra „netikrų dingsčių suvaržymams Kuboje“.
Aukščiausio rango nuo 9-ojo dešimtmečio JAV delegacija trečiadienį ir ketvirtadienį Havanoje susitiks ir derėsis su Kubos pareigūnais.
Tas susitikimas bus pirmas po B.Obamos ir Kubos lyderio Raulio Castro (Raulio Kastro) istorinių pareiškimų gruodžio mėnesį, kad jų šalys normalizuos 1961 metais nutrūkusius santykius.
B.Obama Kongresui sakė, kad jo administracija „nutraukia politiką, kurios galiojimo laikas jau seniai baigėsi“.
„Kuomet tai, ką darai, neveikia 50 metų, ateina laikas pabandyti kažką nauja“, – sakė JAV prezidentas.
Pasak jo, JAV politikos pasikeitimu „palaikomos demokratinės vertybės ir ištiesiama draugystės ranka Kubos žmonėms“.
„Ir šiais metais Kongresas turėtų pradėti embargo užbaigimo darbą“, – pridūrė B.Obama.
Jis taip pat pasveikino Alaną Grossą (Alaną Grosą), kuris praėjusį mėnesį buvo paleistas po šešerių metų Kubos kalėjime ir drauge su CŽV agentu kubiečiu iškeistas į Majamyje kalintus tris kubiečius.
„Labai džiaugiamės, kad po (daugelio) metų kalėjime Alanas Grossas grįžo (ten), kur (jis) priklauso. Sveikas sugrįžęs namo, Alanai“, – pasakė prezidentas.
Paminėdamas svarbų vaidmenį, kurį dėl šio žymaus diplomatinio atsivėrimo suvaidino Vatikanas, B.Obama pridūrė: „Kaip sakė Jo Šventenybė popiežius Pranciškus, diplomatija yra „mažų žingsnelių“ darbas. Šie maži žingsneliai išaugo iki naujos vilties dėl ateities Kuboje“.
JAV prezidentas žada nesiliauti siekęs uždaryti Gvantanamo kalėjimą
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pažadėjo išpildyti savo pažadą uždaryti karinį kalėjimą Gvantanamo įlankoje, sakydamas, kad atėjo „laikas užbaigti šį darbą“.
B.Obama pastarosiomis savaitėmis atnaujino pastangas iškeldinti kalinius iš to sulaikymo centro, įkurto JAV karinių jūrų pajėgų bazėje Kubos pietryčiuose.
Nuo praeitos savaitės, kai buvo atliktas dar penkių kalinių perkėlimas, 122 asmenys tebėra laikomi Gvantanamo įlankos kalėjime, kuris buvo įkurtas laikyti sučiuptiems įtariamiems teroristams po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.
„Būdami amerikiečiai, esame smarkiai įsipareigoję užtikrinti teisingumą. Nėra jokios prasmės išleisti po tris milijonus dolerių kiekvienam kaliniui, kad išlaikytume veikiantį kalėjimą, kurį smerkia pasaulis ir kuriuo teroristai naudojasi verbuoti naujus kovotojus“, - sakė B.Obama savo metinėje kalboje „Apie padėtį Sąjungoje“.
„Kai tapau prezidentu, mes atsakingai dirbome, kad sumažintume Gvantanamo kalinių skaičių perpus. Dabar atėjo laikas užbaigti šį darbą. Ir mano ryžtas jį uždaryti neatslūgs“, – žadėjo jis.
B.Obamos pastangos uždaryti jau 13 metų veikiantį kalėjimą stringa dėl pasipriešinimo Kongrese ir sunkumų ieškant vietos perkelti kalinius, kurie dažnai būna nepageidaujami savo tėvynėje.
Apie pusė Gvantaname likusių kalinių jau dabar galėtų būti perkelti į savo tėvynę arba trečiąsias šalis. Daugelis tų žmonių yra Jemeno piliečiai. JAV pareigūnai nelinkę jų grąžinti į tą neramumų tebekrečiamą šalį, išliekant susirūpinimui dėl saugumo.
Tarp kalinių, kurių paleidimui nebuvo pritarta, yra apie 10 „ypač svarbių sulaikytųjų“, įskaitant rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju pasiskelbusį Khalidą Sheikhą Mohammedą (Chalidą Šeichą Mohamedą) ir keturis kitus kaltinamuosius toje pačioje byloje, kurių laukia karinis teismas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
