Aklavietėje jau seniai esantis Izraelio ir palestiniečių klausimas yra uždelsto veikimo bomba. Jis ypač aktualus Izraeliui šiuo metu, kai arabų pasaulyje vyksta revoliucijos ir neaišku, kas ateis į valdžią po rinkimų, sakykim Egipte.
Palestiniečių teritorijose kol kas ramu, bet ta ramybė yra tik tariama. Gaza valdančio Hamaso ir Vakarų Krantą kontroliuojančios Fatah susitaikymas yra blogas ženklas Izraeliui. Jeigu Fatah, buvusi Jasyro Arafato grupuotė, yra pasiryžusi derėtis su Izraeliui, tai Hamasas iš viso nepripažįsta Izraelio teisės egziztuoti.
Jeigu dar pridėsime Izraeliui labai priešišką Iraną bei Siriją - nesvarbu, jog šiuo metu nestabilią- Izraelio geopolitinė padėtis yra gan nepavydėtina.
Jungtinių Valstijų prezidento Barako B. Obamos pasiūlymai pradėti derybas, išeities tašku imant 1967-ų metų sienas, atrodo turėjo būti laiku. B. Obama pasiūlė ne mechaniškai sugrįžti į būtent tas sienas, kurios buvo 1967-ais metais, bet pasikeisti teritorijomis, perleidžiant Izraeliui dalį tų, kuriose jis jau suspėjo pastatyti žydų gyvenvietes. Turbūt ne visas, nes Izraelis suspėjo pastatyti labi daug gyvenviečių. B. Obama taip pat pasiūlė spręsti palestiniečių pabėgėlių klausimą, bei tai, jog būsimos Palestinos ir Jordanijos sieną kontroliuotų palestiniečiai.
B. Obamos pasiūlymus nedelsiant atmetė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu. Jis susitikime su b. Obama pareiškė, jog B. Obamos siūlomos sienos būtų neapginamos, tuo pačiu pateisindamas 1967-ų metų okupaciją geopolitiniais Izraelio interesais. Po to sekė B. Obamos kalba, kuria jis stengėsi geriau paaiškinti savo siūlymus, pabrėždamas, jog jo siūlymai yra tik išeities taškas ir pasikeitimas teritorijomis yra būtinas.
Ginčas kulminaciją pasiekė B. Netanjahu kalboje Amerikos Kongrese, kuri daugiau nei dvidešimt kartų buvo nutraukta Amerikos parlamentarų plojimų. B. Netanjahu kalba be abejonės yra oratorystės šedevras. Ji buvo puikiai parašyta ir labai gerai pateikta. Tačiau jinai nieko naujo nepasiūlė, kaip spręsti seną konfliktą. Trumpai tariant, jos turinys yra tas, jog Izraelis nesiruošia atsisakyti savo pozicijų ir daryti tuos kompromisus, apie kuriuos kalbėjo B. Obama.
B. Netanjahu teiginys, jog Izraelis pasiryžęs daryti skaudžius kompromisus nebuvo nors kiek išvystytas. Aišku tik tai, Jeruzalė lieka Izraelio ribose, apie palestiniečių pabėgėlių grįžimą nėra nei kalbos, na o sieną su Jordaniją, Izraelio saugumo interesais, kontroliuos Tel Avivas. B. Netanjahu pasiūlė nutraukti Hamaso ir Fatah susitarimą, o Fatahai, Hamsui nedalyvaujant, pradėti derybas su Izraeliu. Tai nerealistinis siūlymas, kurio palestiniečiai neįgyvendins jau vien dėl to, jog susitarimas tarp dviejų palestiniečių grupuočių buvo pasiektas arabų šalių, ypač kaimyninio Egipto tarpininkavimo dėka.
Palestiniečių reakcija į B. Netanjahu kalbą yra vienareikšmė. Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abasas pareiškė, jog palestiniečiai rugsėjo mėnesį imsis veiksmų, siekdami, jog Palestinos valstybė būtų pripažinta Jungtinėse Tautose.
Kalbėdamas apie B. Netanjahu kalbą Amerikos Kongrese, Abasas pareiškė, jog, jis nepasakė nieko pozityvaus, kas galėtų tapti išeities tašku deryboms. Tačiau Abasas pagyrė B. Obamos siūlymus kaip gerą pagrindą derybų pradžiai. Tuo tarpu Absaso padėjėjas Nabilis Šatas buvo dar kategoriškesnis pavadindamas B. Netanjahu kalbą karo palestiniečiams paskelbimu. Pažymėtina, jog, trečiadienį, kalbėdamas Didžiojoje Britanijoje, B. Obama savo nuostatas sušvelnino. Ką gi vis tik artėja rinkimai.
Beje, palestiniečių planus siekti pripažinimo Jungtinėse tautose griežtai atmeta Izraelis, teigdamas, jog ilgalaikiai susitarimai gali būti pasiekti tik derantis su Izraeliu. Šiai pozicijai pritaria ir Jungtinės Valstijos.
Iš principo B. Obama, kalbėdamas apie 1967 metų sienas pakartojo Arabų Lygos nuostatas, kurių esminiu principu yra Palestinos valstybės įkūrimas šiose sienose. Į Arabų Lygos nuostatas ignoruoti sunku, ypač dabartinėje padėtyje nežinant, kuo tos arabų šalis gali tapti artimiausioje ateityje. Gal būt todėl B. Netanjahu pozicija susilaukė kritikos ne tik užsienyje, bet ir pačiame Izraelyje, kur yra ne vienas politika, manantis, jog vien meistriškai parašytomis ir puikiai išrėžtomis kalbomis palestiniečių problemos neišspręsi.
Valentinas Mitė
