Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įvyko antrasis kandidatų į šalies prezidentus Baracko Obamos ir Johno McCaino žodžių mūšis. Amerikiečiams baiminantis finansinė krizės, kandidatai didžiausią dalį laiko skyrė ekonomikai, rašo „Respublika“.
Ėmėsi agresyvesnės taktikos
Didžiąją laiko dalį demokratas B.Obama stengėsi sulyginti respublikoną J.McCainą su dabartiniu JAV lyderiu, taip pat respublikonu George'u W.Bushu. Jis teigė, kad, J.McCainui tapus prezidentu, tęsis nesėkminga dabartinės administracijos politika.
O J.McCainas pašiepė B.Obamos žadamus pertvarkymus šalyje ir pavadino savo varžovą „radikaliu reformatoriumi“.
Abu kandidatai atsakinėjo į klausimus, kuriuos pateikė debatus stebintys žiūrovai, interneto vartotojai ir „dvikovos“ arbitras Tomas Brokawas, „NBC“ naujienų atstovas.
Palyginti su pirmaisiais B.Obamos ir J.McCaino debatais, šie buvo kur kas agresyvesni, juose nestigo kandžių replikų ir ginčų.
Pagal nacionalinės apklausos rezultatus, paskelbtus po debatų, „dvikovos“ nugalėtoju tapo B.Obama. 54 proc. apklaustųjų, kalbintų praėjus 30 minučių po debatų, teigė, jog demokratų kandidatas pasirodė labai gerai. J.McCainą teigiamai įvertino apie 30 proc. respondentų.
Respublikono priekaištai – dėl užsienio politikos...
Kalbėdamas apie užsienio politiką, J.McCainas apkaltino B.Obamą, kad šis nesupranta JAV nacionalinio saugumo interesų ir nesugebės susidoroti su užsienio politikos iššūkiais. J.McCainas pareiškė, kad puikiai žino, kaip reikia tvarkyti užsienio reikalus, o B.Obamos sugebėjimai šioje srityje – abejotini.
„Senatorius B.Obama buvo neteisus dėl Irako ir Rusijos, kai pastaroji agresyviai užpuolė Gruziją. Per savo trumpą karjerą jis nesuprato ir nesupranta šalies užsienio politikos. Nėra laiko treniruotėms“, – kandžiai pareiškė J.McCainas.
Savo ruožtu B.Obama sukritikavo J.McCaino paramą Irako karui. „Kai senatorius J.McCainas buvo vienas iš Irako karo strategų, jis teigė, jog karas bus greitas ir lengvas, o amerikiečiai bus sutikti kaip išvaduotojai. Tačiau visi matome, kad atsitiko priešingai. Šis karas mums kainavo labai daug“, – kalbėjo B.Obama.
Jis pareiškė, kad dabartinio prezidento administracijos vykdoma užsienio politika, kurią remia ir J.McCainas, privertė tarptautinius sąjungininkus nusigręžti nuo Jungtinių Valstijų.
Vis dėlto, kalbėdami apie galimą Irano pavojų, abu kandidatai sutiko, kad JAV gins Izraelį ir neleis Iranui pasigaminti atominės bombos.
... o demokrato – dėl ekonomikos
Dar didesnius ginčus sukėlė ekonomikos klausimai. B.Obama, kalbėdamas ekonomikos tema, pareiškė, kad respublikonų valdymo sukelta ekonominė krizė yra tokio paties mąsto kaip ir „didžioji depresija“. Dėl krizės jis apkaltino G.W.Bushą ir J.McCainą.
„Dabartinė finansinė krizė yra pastarųjų aštuonerių metų politinių klaidų rezultatas, dėl kurių kaltas kadenciją baigiantis G.W.Bushas, atvirai remiantis J.McCainą“, – tvirtino B.Obama.
Kartu B.Obama pabrėžė, kad turi būti imtasi daugiau veiksmų padėti šalies viduriniajai klasei ir kad J.McCaino planai sumažinti mokesčius būtų pagalba turtingiesiems.
Tuo tarpu J.McCainas gyrė Baltųjų rūmų Kongrese prastumtą finansų gelbėjimo planą, skirtą valstybės iždui išpirkti „blogąsias“ paskolas. Arizonos senatorius pabrėžė savo asmeninį indėlį darbe su abiejų didžiųjų partijų politikais, siekiant bendros reformos, ir savo pasirengimą, esant reikalui, kritikuoti savo partijos sprendimus.
Kritiką savo partijos nariams J.McCainas išreiškė tik peikdamas G.W.Busho politiką globalinio atšilimo klausimu. Jis sakė, kad remia branduolinę energiją kaip saugų bei švarų būdą gaminti energiją, kurios gamyba taip pat sukurtų daugybę naujų darbo vietų.
