Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Dvi dienas Palm Springse vykstančiame neformaliame Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų susitikime populiariausios opios kibernetinio saugumo bei augančios Kinijos įtakos pasaulyje temos.
B. Obama šypsodamasis Kinijos vadovui teigė, kaip Jungtinės Valstijos sveikina taikų Kinijos, kaip pasaulinės galios, augimą, tačiau jei Amerika iš tiesų taip džiaugtųsi, veikiausiai vargu ar būtų pasukusi savo geopolitinių prioritetų žemėlapį iš Artimųjų į Tolimuosius Rytus, kaip savo praeitos kadencijos pabaigoje iškilmingai paskelbė JAV prezidentas.
Xi Jinpingas, kuris, kaip Kinijos vadovas, su Amerikos prezidentu susitinka pirmą kartą, prie Kinijos vairo stovės dar ilgiau nei antrai kadencijai grįžęs B. Obama ir nuo pat atėjimo į Kinijos komunistų partijos avangardą leidžia suprasti, kad Kinijai visai nepatinka naujoji Amerikos geopolitika.
Holivudinius karo filmus mėgstantis Mao revoliucijos bendražygių vaikas leidžia suprasti, kad Kinija jaučiasi pakankamai išaugusi, kad viena imtų šeimininkauti Pietų Kinijos jūroje bei Ramiojo vandenyno regione ir jai čia visai nereikia antro šeimininko. Juolab kad amerikiečiai ten toli gražu neketina būti antri.
Xi Jinpingas šneka mažiau nei B. Obama, bet užtikrindama savo ekonominę ir karinę ekspansiją Kinija veikia taip pat aktyviai kaip JAV. Pentagonas ypač suka galvas dėl kibernetinio kinų šnipinėjimo ir amerikiečių karinių-technologinių projektų sekimo ir kopijavimo. Tačiau kaltindamos kinų programišių JAV turi gintis ir pačios – neseniai paaiškėjo, kad jos masiškai tyliai seka amerikiečių telefonų skambučius bei elektroninius laiškus ir tai vadina savo antiteroristinės kampanijos dalimi.
Tad nors Xi Jinpingas apie kibernetinį saugumą prabangiuose Kalifornijos dykumos rūmuose neužsiminė, užantyje veikiausiai turėjo kuo atsikirsti B. Obamai.
Balansas tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos – taip savo siekį santykyje su Kinija įvardino B. Obama. Tačiau bendradarbiavimo čia kol kas žymiai mažiau ir nepanašu, kad jo daugėtų. Tad iš gražios diplomatinės išraiškos lieka du realybę apibūdinantys žodžiai – konkurencijos balansas. Ir nežinia, ar balanso čia nori labiau auganti Kinija, ar ekonominių problemų turinčios Valstijos.
