Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos padidino du savaitgalį įvykę incidentai: konfrontacija Juodojoje jūroje, kur Rusijos karo lėktuvas skraidė netoli JAV eskadrinio minininko, taip pat JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Johno Brennano (Džono Brenano) vizitas Kijeve.
Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad abiejų šalių lyderių pokalbis telefonu įvyko Rusijos iniciatyva ir kad B.Obama apkaltino Maskvą palaikant „ginkluotus prorusiškus separatistus, kurie grasina susilpninti ir destabilizuoti Ukrainos vyriausybę“.
B.Obama sakė V.Putinui, kad visos „nereguliariosios pajėgos toje šalyje turi sudėti ginklus“.
V.Putinas sakė B.Obamai, kad Rusija neremia Kalašnikovo automatais ginkluotų separatistų, užėmusių kai kuriuos svarbius valstybinių institucijų pastatus rytų Ukrainoje, sakoma Kremliaus pranešime apie abiejų lyderių pokalbį.
Rusijos prezidentas ragino B.Obamą „padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta jėgos panaudojimo ir kraujo praliejimo“, pridūrė Kremlius.
Abi šalys užsiminė, kad bus toliau ruošiamasi deryboms, kurios turėtų vykti ketvirtadienį tarp JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES).
Tačiau Baltieji rūmai citavo B.Obamą, kuris sakė, jog nors diplomatinis sprendinys lieka jam labiausiai priimtina priemone, tačiau „jis negali būti sėkimgas sąlygomis, kai Rusija vykdo karinį bauginimą prie Ukrainos sienų, vyksta ginkluota provokacija Ukrainoje ir eskaluojama Kremliaus pareigūnų retorika“.
JAV pareigūnai sakė turintys įtikinamų įrodymų, jog Rusija kursto neramumus rytų Ukrainoje, bet leido suprasti, jog B.Obama dar nepadarė išvados, jog V.Putino veiksmai reikalauja platesnių sankcijų svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams.
„Aktyviai vertiname, kas dedasi rytų Ukrainoje, kokių veiksmų ėmėsi Rusiją, į kokius nusižengimus jie yra įsitraukę, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Taip pat dirbame su mūsų partneriais ir patys vertiname, kokį atsaką galime rinktis.“
B.Obama ir V.Putinas paskutinį kartą kalbėjosi kovo 28 dieną.
Nuo tada prorusiškos jėgos šturmavo ir užiminėjo vietos valdžios institucijų biurus, milicijos skyrius ir vieną nedidelį oro uostą rytų Ukrainoje. Kijevo valdžia pasirodė esanti bejėgė suvaldyti separatistus, reikalaujančius didesnės autonomijos nuo centrinės vyriausybės ir glaudesnių ryšių su Rusija.
Baltieji rūmai kaltino dėl tų neramumų Rusiją, sakydami, kad esama nepaneigiamų panašumų tarp padėties rytų Ukrainoje ir Kremliaus veiksmų Kryme, kurį Rusija aneksavo praeitą mėnesį.
„Yra įtikinamų įrodymų, kad Rusija palaiko tas pastangas ir yra įsitraukusi į tas pastangas, – pažymėjo J.Carney. – Matėte tas koordinuotas pastangas įvairiuose miestuose rytų Ukrainoje, vykdomas vienu metu, kurios tikrai neatrodė spontaniškos stebėtojams iš šalies.“
Kad iš kokie būtų pareiškimai, kol kas neaišku, ar Jungtinės Valstijos planuoja atsakyti griežtesnėmis ekonominėmis priemonėmis.
B.Obama ne kartą perspėjo, kad Rusijos kišimasis rytų Ukrainoje žymėtų didelį šios krizės eskalavimą, kuris neabejotinai iššauktų stipresnį tarptautinį atsaką, įskaitant tikėtinas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir kitom svarbioms sritims.
Tačiau Vašingtono administracija vengė pareikšti, ar Rusijos veiksmai rytų Ukrainoje jau peržengė tą ribą.
JAV pareigūnai taip pat tebesistengia užsitikrinti Europos palaikymą ekonominėms sankcijoms. Senasis žemynas palaiko daug glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, todėl bet kokių baudžiamųjų priemonių neigiamas poveikis Europoje veikiausiai būtų stipresnis.
Tęsdamas šias pastangas, B.Obama pirmadienį kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu). Prancūzijos lyderio pranešime sakoma, kad jis aptarė su B.Obama būtinybę išvengti provokacijų Ukrainoje ir susitarti dėl griežtų ir suderintų sankcijų su kitomis partnerėmis Europoje.
(papildyta 09.15) ES plečia sąrašą subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl krizės Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išplėsti sąrašą subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl vaidmens Ukrainos krizėje.
Tačiau ministrai susilaikė nuo griežtesnių priemonių prieš vėliau šią savaitę Ženevoje numatytą aukščiausių ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimą.
„Atsižvelgdami į įvykius nusprendėme išplėsti sąrašą tų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas“, - pareiškė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton).
Jau anksčiau tame sąraše buvo 33 ukrainiečių ir rusų pareigūnai bei verslo magnatai, tarp jų grupė Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
ES ministrai laiko Rusiją atsakinga už pastaruosius įvykius Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai tebėra užėmę daug vyriausybinių pastatų, nors Kijevas jiems pateikė ultimatumą atsitraukti, priešingu atveju žadėdamas griežtas pasekmes.
„Šie mėginimai destabilizuoti Ukrainą turi liautis“, - rašoma ministrų pareiškime, kuriame Rusija raginama gerbti Ukrainos suverenitetą ir „atsisakyti pastarųjų neteisėtų veiksmų Rytų Ukrainoje bei prisidėti prie situacijos stabilizavimo“.
28-i užsienio reikalų ministrai taip pat pareikalavo, kad Rusija „atitrauktų savo karius nuo Ukrainos sienos ir būtų nedelsiant atšauktas Federacijos Tarybos mandatas, leidžiantis panaudoti jėgą Ukrainos teritorijoje“.
Didžioji Britanija ir Prancūzija atvyko į susitikimą nusiteikusios siekti griežto atsako į Rusijos veiksmus.
„Tolesnės sankcijos turi būti atsakas į Rusijos elgesį“, - sakė Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas), kuris pastarųjų dienų įvykius Rytų Ukrainoje apibūdino kaip „akivaizdų tolesnį krizės eskalavimą“.
Jo kolega iš Prancūzijos Laurent‘as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė, kad „mes turime veikti“, ir užsiminė, jog kitą savaitę gali įvykti dar vienas ES viršūnių susitikimas dėl Ukrainos, jei ketvirtadienį Ženevoje vyksiančiose derybose nebus pasiekta pažangos.
C.Ashton nepatikslino, kokie subjektai gali būti papildomai įtraukti į minėtą sąrašą, tik nurodė, kad dabar pareigūnai sprendžia šį klausimą.
Esamos sankcijos neapima ekonominių priemonių, kurios numatytos trečiajame veiksmų, dėl kurių ES sutarė anksčiau šiais metais, etape. Pirmadienio pareiškime tokia galimybė vėl buvo pabrėžta.
Ministrai pažymėjo, kad „bet kokie tolesni (Rusijos) žingsniai destabilizuojant situaciją Ukrainoje atves prie papildomų ir rimtų pasekmių santykiams įvairiose ekonomikos srityse“.
Visgi kai kurie ministrai, atrodo, nelinkę skubėti imtis griežtesnių sankcijų, teigdami, jog būtina išlaikyti diplomatines galimybes.
„Sankcijomis neišspręsime šios problemos“, - sakė Liuksemburgo diplomatijos vadovas Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) ir pabrėžė, jog privalu padaryti viską, kad derybos Ženevoje, kurioms tarpininkauja ES ir JAV, būtų sėkmingos.
„Neturime sutelkti dėmesio tik į sankcijas“, - sakė J.Asselbornas.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Frankas Timmermansas (Frankas Timermansas) savo ruožtu sakė, jog „dar anksti“ kalbėti apie papildomas sankcijas, tačiau Bendrija turi būti tam pasirengusi, jei Rusija nekeis savo pozicijos.
Susitikime ministrai patvirtino pažadą skirti 1 mlrd. eurų finansinę pagalbą Kijevui.
Jie taip pat pritarė planui sumažinti muitų tarifus ukrainietiškos kilmės prekėms - tai leis šaliai kasmet sutaupyti beveik 500 mln. eurų.
Vidutinės trukmės beveik 1 mlrd. eurų paskola, kuri yra dalis 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo, padės Kijevui padengti mokėjimų balanso finansavimo trūkumus. Ši paskola bus skirta papildomai prie jau numatytos 610 mln. eurų pagalbos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
