JAV prezidentas Barackas Obama „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno nužudymą praėjusių metų gegužės 2-ąją pavadino „svarbiausia diena“ savo kadencijoje. Interviu televizijos stočiai NBC jis pasakojo, kad sprendimą dėl operacijos Pakistane galiausiai jam teko priimti vienam. „Aš apsisprendžiau rizikuoti“, – sakė prezidentas, kurį cituoja agentūra AFP.
O. bin Ladeną nušovė amerikiečių specialiųjų pajėgų kariai, šturmavę labiausiai ieškomo pasaulio teroristo slėptuvę Abotabade. Anot B. Obamos, jis „100 procentų pasitikėjo“ elitiniais daliniais, todėl atsisakė kitokių galimybių, pavyzdžiui, iš oro atakuoti namą, kuriame slėpėsi vadeiva.
„Tai turėjo būti labai slapta operacija, – prisiminė B. Obama. – Apie tai žinojo tik keletas žmonių Baltuosiuose rūmuose“. Apie operaciją jis iš anksto nesakė ir savo žmonai Mišelei (Michelle). „Bet kokia užuomina apie tai spaudoje galėjo išvyti O. bin Ladeną, – kalbėjo prezidentas. – Mes tuo metu nežinojome, ar name nėra slapto tunelio, kuriuo jis galėtų pabėgti“.
JAV žvalgyba nebuvo tikra, ar O. bin Ladenas iš tikrųjų yra slėptuvėje. Tokia galimybė, anot B. Obamos buvo vertinama „50 prie 50“. Valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir tuometinis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Leonas Paneta (Leon Panetta) pasisakė už elitinių pajėgų operaciją, o gynybos ministras Robertas Geitsas (Robert Gates) esą buvo už bombardavimą.
Susitikime su artimiausiais patarėjais prezidentas neišsidavė, už kokį variantą buvo jis. Tik kitą rytą jis davė įsakymą, pasakojo B. Obama. „Ir tokioje situacijoje tiesiog šiek tiek meldiesi“, – pridūrė jis.
Operacijos dieną artimiausi B. Obamos patarėjai 11.00 val. susirinko viename Baltųjų rūmų kabinetų. Pats prezidentas dar žaidė golfą ir prie jų prisijungė 14.00 val. „Vienintelis dalykas, apie ką aš visą tą laiką galvojau, buvo tai, kad norėčiau, kad vaikinai namo grįžtų sveiki“, – sakė B. Obama.
