Prieš išvykdamas vizito į Europą ir Vidurio Rytus, Demokratų partijos kandidatas lapkričio mėnesį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Barackas Obama išdėstė savo užsienio politikos prioritetus, skelbia „The Guardian“.
B. Obama pažadėjo bendradarbiauti su sąjungininkais ir taip išspręsti XXI amžiaus pavojus. Jo užsienio politikos planas jau dabar kartais yra vadinamas naujuoju Maršalo planu. Dar 2007 metais, stodamas į kovą dėl galimybės tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, B. Obama pareiškė, kad JAV turi „užmokėti kainą už užsienio politiką, kuria siekiama tik mokyti, tačiau neįsiklausyti“.
B. Obama įvardijo 5 pagrindinius prezidentavimo užsienio politikos tikslus: užbaigti karą Irake, užbaigti kovą su Al-Qaeda bei Talibanu, atsikratyti JAV priklausomybės nuo naftos, neleisti, kad branduoliniai ginklai ar jiems gamintis skirtos medžiagos patektų į teroristų bei priešiškų valstybių rankas bei atgauti JAV sąjungininkų pasitikėjimą.
„Kaip prezidentas aš vykdysiu kietą, griežtą bei principingą nacionalinio saugumo politiką. Tokią politiką, kuri pripažins, kad mes turime savų interesų ne tik Bagdade, tačiau ir Kandahare bei Karačyje, Tokijuje ir Londone, Pekine bei Berlyne“ – teigė B. Obama per susitikimą su rėmėjais Vašingtone.
Teigiama, kad B. Obama jau subūrė didelę patarėjų užsienio politikos klausimais grupę. Pats kandidatas teigia sieksiąs bendradarbiauti su Europos valstybėmis bei apkaltino George‘ą W. Bushą, kad jo politika atstūmė nuo JAV vienas pagrindinių sąjungininkių Europoje – Vokietiją bei Prancūziją.
„Atėjo laikas Amerikai bei Europai atnaujinti savo bendrus įsipareigojimus ir susidurti akis į akį su XXI amžiaus pavojais taip, kaip mes su jais susidūrėme XX amžiuje“ – teigė B. Obama.
B. Obama išreiškė viltį, kad Europos valstybės bei kitos sąjungininkės labiau prisidės prie Afganistano bei Irako atstatymo. Jis pagyrė Didžiąją Britaniją, Prancūziją bei Vokietiją už jų siekius diplomatiniu keliu išspręsti Irano krizę ir pridūrė, kad atėjo laikas ir JAV įsijungti į šias derybas.
B. Obama taip pat pažadėjo paramą silpnoms ir pažeidžiamoms valstybėms. Jo teigimu, JAV teikiama užsienio pagalba iki 2012 metų turėtų išaugti dvigubai, t. y. iki 50 mlrd. dolerių. Daugiausiai paramos esą turėtų būti skiriama Afrikai.
B. Obama teigia per pirmus 16 prezidentavimo mėnesių siekiantis išvesti karius iš Irako ir susikoncentruoti ties Afganistanu. Apklausos rodo, kad 50 proc. amerikiečių remia karių išvedimo iš Irako grafiko sudarymą, o 49 proc. pritaria respublikono Johno McCaino teiginiui, kad tokio grafiko sudarymas padarytų daugiau žalos nei naudos.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija, B. Obama pareiškė, kad svarbiausia yra bendradarbiauti, o ne konfrontuoti su šia valstybe. „Vietoje to, kad gąsdintume juos išspirti iš Didžiojo aštuoneto, turėtume su jais bendradarbiauti“ – teigė B. Obama. Jis kalbėjo apie būtinybę bendram įsipareigojimui sumažinti branduolinių ginklų bei šiam ginklui gaminti skirtų medžiagų arsenalą. Be to, buvo kalbama apie būtinybę išplėsti JAV bei Rusijos susitarimą dėl vidutinio nuotolio raketų draudimo. Esą reikėtų siekti, jog toks susitarimas taptų globalus.
