Stebint globalinę erdvę galima teigti, kad Amerikoje įvyko didelis įvykis. Galimi tektoniniai ideologiniai ir vertybiniai tiek pasaulio, tiek Lietuvos žmonių mąstysenos poslinkiai.
Tokias viltis su išrinktuoju Amerikos prezidentu sieja buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys, rašo „Respublika“.
Pilietinio karo pabaiga
– Vakaruose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai dažniausiai istoriniais vadinami dėl to, kad juos laimėjo juodaodis. Ar čia jų istoriškumas ir baigiasi?
– 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas amerikietis Paulas Krugmanas yra pasakęs: pagaliau Amerikoje baigėsi 1861 m. prasidėjęs pilietinis karas. Amerikoje atsirado galimybė susitaikyti visų rasių žmonėms ir kartu sustiprinti demokratiją.
– Jeigu nebūtų buvę pasaulio finansų krizės, ar B. Obamą lygiai taip pat būtų lydėjusi sėkmė?
– B. Obamai labai pasisekė. Daugelis demokratų Amerikoje sakė: nepaisant to, kad B. Obama yra patrauklus, jo galimybės laimėti labai ribotos dėl rasinio mentaliteto. Dar rugpjūtį B. Obama šiek tiek atsiliko nuo Johno McCaino. Tik rugsėjo viduryje įsibėgėjus finansų krizei žmonės suvokė: respublikonai nėra ta politinė jėga, kuri susitvarkytų su situacija, ir reikalingi radikalūs sprendimai ekonomikos srityje. B. Obama, remiamas labai žymių JAV ekonomistų, laimėjo. Labai aštrios krizės akivaizdoje amerikiečiai pradėjo žiūrėti ne į rasę, o į žmogaus protą.
Ne tik B. Obama yra populistas
– Nemanote, kad B. Obamos rinkimų kampanijos pagrindas buvo populizmas?
– Rinkimai yra toks procesas, per kurį neišvengiamai tam tikra porcija populizmo turi būti. Turi pasiekti ne tik universiteto intelektualus, bet ir paprastą žmogų, ir jį turi patraukti, įtikinti. Vadinasi, tavo kalba turi būti paprasta. O jei paprasta, ji, nori to ar nenori, bus truputį populistinė. Yra ir dešinysis populizmas, J. McCaino kampanijoje buvo labai daug tokio populizmo. B. Obamos kampanijoje populizmo buvo palyginti nedaug.
Žmonės renka ne tuos, kurie daugiau padarė, bet tuos, kurie daugiau pažada. Deja, bet taip yra.
– Respublikonų komanda kaltino B. Obamą socialistinėmis idėjomis. Tai pagrįsti kaltinimai?
– Amerikoje socializmas yra baisus žodis. Europoje socializmo terminą gali vartoti, Amerikoje iš esmės joks politikas negali vartoti šio termino, nes bijo jo. Viena iš žmonijos problemų yra ta, kad mes nesusigaudome dėl esminių sąvokų. Gerai būtų, kad J. McCainas būtų pasakęs, kas yra socializmas.
Grįžkime prie kritikos. Amerikoje gali kritikuoti George'ą W. Bushą, dabar netgi madinga kritikuoti jį. Bet, pavyzdžiui, Lietuvoje negalima kritikuoti G.W. Busho. Kai kas labai įsižeidžia, jeigu pakritikuoji Valdą Adamkų, nes tu esą nesupranti valstybės.
Aš tai jaučiu, nes esu kritiškai nusiteikęs dėl dabartinės Lietuvos užsienio politikos požiūrio. Dėl to girdžiu didžiulį Prezidentūros nepasitenkinimą. Pas mus nėra rimtos diskusijos. Mes norime sukelti karą su Rusija, čia yra „bušizmo“ įtaka. Tikiuosi, B. Obama persvarstys visą tragediją ir iš Rusijos nedarys sau priešo.
Istoriniai pokyčiai
– Minėjote, kad B. Obama imsis didelių reformų ekonomikos ir užsienio politikos srityje. Ko mes galime iš jo tikėtis?
– Buvo tokių pareiškimų, kad B. Obama gali būti amerikiečių Michailu Gorbačiovu. Pastarasis pats yra pasakęs, kad B. Obama galėtų padaryti „pertvarką“.
Du dalykai svarbiausi – susitaikymas tarp amerikiečių ir politinės filosofijos pakeitimas. Nuo rinkos fundamentalizmo Amerika turėtų grįžti prie aktyvaus valstybės dalyvavimo ekonominiame gyvenime.
Tarptautinėje politikoje B. Obama yra pajėgus suvokti, kad Amerika G.W. Busho laikais neteko labai svarbaus sau politinio kapitalo – tarptautinio autoriteto. Amerika ir toliau lieka ekonomiškai galingiausia šalimi, kariniu požiūriu nepalyginti galingesnė už bet kurią kitą, tačiau jos moralinis autoritetas per pastaruosius aštuonerius metus smuko drastiškai.
Pažiūrėkite, kaip Europa reagavo į B. Obamos atvykimą, kiek procentų europiečių jį remia. Kodėl remia? Dėl to, kad G.W. Bushas europiečiams yra nepriimtinas. Jeigu kalbame apie Amerikos ir Europos strateginę partnerystę, tai yra puiki galimybė atkurti tarpusavio pagarbą. Tikiuosi, B. Obama grįš prie bendradarbiavimo su Europa.
Keistis turės ir Lietuva
– Kaip Jūs teigiate, Lietuva nori karo su Rusija. Bet pažiūrėkite į mūsų kaimynus – Lenkiją, Latviją, Estiją, jos irgi nori, kaip Jūs sakote, karo?
– Tai, kad nėra išimčių, nepaneigia mano teiginio. Ten irgi yra „bušizmo“ įtaka.
Manau, kad dvi šalys – Lietuva ir Lenkija – patiria didelę G.W. Busho politikos įtaką. Jeigu Amerika permąstys savo strategiją ir mes permąstytume savo užsienio politikos strategiją, tuomet pradėtume elgtis racionaliau ir nekenktume savo nacionaliniams interesams.
– Jeigu, kaip Jūs sakote, Lietuva buvo veikiama G.W. Busho politikos, tuomet kaip reikės elgtis mums Baltųjų rūmų šeimininku tapus B. Obamai?
– Reikės judėti priešinga kryptimi. Klausimas, ar Andrius Kubilius nueis dar labiau į dešinę, ar išliks ties tuo pačiu lygiu. Jeigu B. Obamos ekonominė politika bus labiau subalansuota, nelabai įsivaizduoju, kaip Gintaras Steponavičius ar Eligijus Masiulis taptų labai socialiai jautriais žmonėmis.
– Ar B. Obama atsisakys dabartinės Vašingtono administracijos planų steigti priešraketinę sistemą Lenkijoje ir Čekijoje?
– Kariniai-pramoniniai kompleksai turi savo interesus. Tačiau nacionalinių JAV interesų – ir ypač Europos interesų – požiūriu tai yra klaida. Šitos sistemos kaip niekas kitas prisidėjo prie to, kad mes esame šaltojo karo situacijoje. Rusiją mes vis labiau nuteikiame prieš save.
Tikiu, kad kompromisas bus pasiektas. Nereikia grįžti prie šaltojo karo laikų, nes niekam tai naudos neatneš.
Konfrontacijos su Rusija eros pabaiga?
– Jeigu B. Obama atsisakys priešraketinio skydo planų, tuomet daug kas Rytų Europoje galėtų tvirtinti, kad Amerika iškeitė šio regiono saugumą į gerus santykius su Maskva. Sutiktumėte su tokia prielaida?
– Čia priklauso nuo to, kokios filosofijos laikysimės. Jeigu mes manome, kad Rusija yra amžinas priešas, jis tikrai puls, tuomet seka vienos išvados. Bet jeigu manome, kad reikia gerinti santykius, tada kitokios. Yra dvi saugumo filosofijos: viena – konflikto ir atgrasos, o kita – bendradarbiavimo.
Kodėl nėra konflikto tarp Prancūzijos ir Vokietijos, kurios per amžius kariavo? Nes jos pakeitė santykių filosofiją.
– Tuomet turi būti sutarimas ir noras iš abiejų pusių. Tačiau Maskvos veiksmai – istorijos neigimas, agresyvi retorika, nusigręžimas nuo demokratijos – verčia abejoti jos nuoširdumu. Sutiksite?
– Bet agresyvią retoriką taiko ne tik Rusija, bet ir Lietuvos aukščiausi pareigūnai. Jeigu Rusija kelia realią grėsmę, tai mes turime imtis atitinkamų veiksmų. Vienas mūsų strategijos elementų turi būti nuolatinis gerų santykių su europiečiais, be abejo, ir su amerikiečiais, palaikymas.
Tikiuosi, kad jie pagerės ir bus daugiau suderinamumo, kad B. Obama nenaudos šitų šalių žiedui aplink Rusiją sukurti. Kodėl mes manome, kad Rusija yra kvaila? Negi jie nesupranta, kad aplink juos formuojasi žiedas?
– Tikitės, kad B. Obama baigs Rusijos ir Vakarų konfrontaciją?
– Turiu vilties, bet nesu tikras, kad jam pavyks.
Sergejus Tichomirovas
