Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys.
„Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek... Nesakau, kaip Vakaruose ar Vokietijoje. Mes kaip pramonininkai, bendrovės turime patys kritiškai nagrinėti šį klausimą ir ieškoti kelių atlyginimų didinimui“, – LPK metinėje konferencijoje teigė B. Lubys.
Anot jo, nors darbo užmokestis ir didėja, tačiau žmonės to nejaučia, nes infliacija yra didesnė už atlyginimų augimą.
Baimė dėl ateities
„Visų nuostabai santaupos bankuose didėja. Tuomet kyla klausimas: kaip įmanoma, jei blogiau gyvename, o santaupos didėja? Egzistuoja baimė, kad gali būti dar vieną krizė, todėl žmonės taupo“, – sakė B. Lubys.
Pasak jo, tas pats ir versle – bendrovės ar fabrikai didina lėšų rezervus.
„Dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, labai dažnai girdima apie antros krizės bangos galimybę. To priežastis – valstybės skolos. Paimkime Graikiją: ten 10,5 proc. BVP trūkumas, o Lietuvoje – 7,1 proc. Tai tik trečdaliu geriau mes gyvename už Graikiją. Tik vienas dalykas: graikai yra temparentingi, mėgsta vaikščioti, mėtyti, triukšmauti, o mes šiauresni ir ramesni žmonės“, – aiškino LPK prezidentas.
MMA didinimas negelbės
B. Lubys nemano, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas šią problemą išspręs.
„LPK yra viešai pareiškusi, kad palaiko MMA didinimą. Tai bus tikrai daroma kitų metų liepos 1 dieną, nes artės rinkimai ir tas klausimas bus išspręstas. Gal Vyriausybė ir nuspręs kitaip, gal ir Kalėdoms padidins. Tai neisprendžia didžiosios problemos, tačiau vistiek tai tam tikra parama. Mes šiandien turėtume nebijoti, todėl šis didinimas ne finansiškai, bet labiau moralei reikalingas“, – sakė jis.
Ieškoti užsienyje
Ūkio ministras Rimantas Žylius sutiko, kad perspektyvos surasti darbo jėgą yra, tačiau reikėtų jos pasidairyti už Lietuvos sienų.
„Ta darbo jėga, kuri išvažiavusi, yra išvažiavusi laikinai. Neturime apsiriboti vien tik tuo, kad reikia surasti šalia gamyklos gyvenantį žmogų, kad jis sutiktų dirbti. Jei tinkamas atlyginimas, žmonės nori sugrįžti į Lietuvą“, – aiškino jis.
Anot R. Žyliaus, reikia pakeisti supratimą, kas yra Lietuva.
„Lietuva nėra izoliuota šalis. Štai biotechnologai susirūpinę, kad Lietuva niekada negalės užauginti pakankamo skaičiaus studentų, specializuotų tam tikrose srityse. Lietuva turi pasiekti, kad biotechnologams prireikus Vokitijoje dirbančio biotechnologo ir jam pasiūlius tinkamą atlyginimą, jis sutiktų dirbti Lietuvoje“, – aiškino ūkio ministras.
R. Žylius ragina verslą suvokti, kad jis tampa globalesnis ir siekti tikslo, kad ne tik lietuvis, gyvenantis Airijoje, sutiktų grįžti dirbti į Lietuvą, bet kad ir airis, gyvenantis Dubline, sutiktų atvykti padirbėti.
Mažiausi atlyginimai
Ekonomika.lt primena, kad Baltijos valstybėse vidutinio paskaičiuoto mėnesio atlyginimo metinis prieaugis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias Estijoje, menkiausias – Lietuvoje.
Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje pernai spalį–gruodį buvo vos 0,2 proc. didesnis nei prieš metus. Latvijoje atlyginimai per metus padidėjo 3,4 proc., Estijoje – išaugo 3,9 procento.
Lietuvoje vidutinis paskaičiuotas mėnesio uždarbis pernai spalį–gruodį buvo 2121,5 lito, Latvijoje – 455 latai (2235 litai), Estijoje – 12 736 kronos (2810 litų).
