Valdančioji Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos frakcija Seime, Vyriausybė ir Energetikos ministerija džiaugiasi tik pavadinimu „energetinė nepriklausomybė“, tačiau daro viską, kad jos nebūtų, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Seimo ekonomikos komitetas trečiadienį surengė bendrą posėdį su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto taryba: „Nacionalinės energetikos strategijos projektas bei jame galimos keliamų tikslų įgyvendinimo pasekmės ūkio ir ekonomikos raidai“. Jame pasisakęs pramonininkų lyderis B. Lubys negailėjo kritikos vyriausybei ir Energetikos ministerijai.
Žlugdo atsinaujinančių šaltinių energetiką
Pasak B. Lubio, per du TS–LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamo kabineto darbo metus į priekį beveik nepasistūmėta. „Pastaruosius du metus labai plačiai kalbama apie energetikos strategiją. Ji, reikia suprasti, yra sudėstyta teoriniame formate, neturi didesnės analizės ir judėjimo į priekį ... . Paskelbę, kad programai įgyvendinti reikia 34 milijardų, mes kažkaip nesugebame nurodyti nei šaltinių, nei būdų, kaip tai gali būti pasiekta“, – sakė jis.
Anot jo, konservatoriai džiaugiasi tik skambiais pavadinimais. „Tiek frakcija, tiek vyriausybė labiau džiaugiasi pavadinimu – pačiu žodžiu „nepriklausomybė“. Bet jeigu pasižiūrėsime atidžiau, tai per dvidešimt metų tauta pasikeitė. 1989 metai buvo aiškūs ir tauta vienijo. Šiandien mes norime turėti ir batus, ir žiemą šildymą, ir kad šviestų elektra už priimtiną kainą. Deja, viskas kas vyksta, vyksta atvirkščiai. Noriu atkreipti dėmesį, kad atsinaujinančių energijos šaltinių programa, kuri buvo sudaryta ir pateikta visuomenei prieš rinkimus, yra konservatorių partijos iš esmės nevykdoma“, – piktinosi B. Lubys.
Anot pramonininko, programoje yra daug labai gražių dalykų, tačiau esą vadovaujamasi principu viena kalbėti, kita daryti.. „Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas buvo paruoštas Kauno technologijos universiteto ir per konfederaciją pateiktas Seimui, kad galėtų stumtis į priekį. Deja, klausimas nukeltas pavasariui. Valstybės biudžetas iš principo neskyrė atsinaujinantiems šaltiniams nei vieno cento. Finansavo bankai ir privatus kapitalas. Dabartiniu metu bankai, kadangi klausimas visiškai neaiškus, finansavimą numetė nuo 85 proc. (kaip yra Vokietijoje) iki 50 proc. ir tai su išlygom“, – piktinosi B. Lubys ir ironiškai siūlė išleisti įstatymą apskritai uždraudžiantį energetiką iš atsinaujinančių šaltinių. „Būtų ramu ir nereiktų dėl nieko diskutuoti. Nesvarbu, kad Europa ir pasaulis taip daro, bet mes turime savo nuomonę“, – šaipėsi jis.
Pasak B. Lubio, nevystoma ir Kruonio hidroelektrinė, o Energetikos ministerija nepateikia jokio suprantamo paaiškinimo. „Jeigu komitetas (Ekonomikos, – „Balsas.lt“) turėtų nors pusę Šerloko Holmso talento, galėtų panagrinėti klausimą – kam buvo išnuomotas Kruonis, kodėl išnuomotas Kruonis ir kodėl nevystomas Kruonis“, – kėlė klausimą pramonininkų lyderis.
Bendrovė „Lietuvos energija“ yra pareiškusi, jog žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, esą du Kruonio hidroelektrinės (Kruonio HAE) blokai yra išnuomoti bendrovei „Inter RAO ES“, neatitinka tikrovės. Jokie Kruonio HAE blokai niekuomet nebuvo nuomojami jokioms trečiosioms šalims.
Pasak B. Lubio, pramonininkai nėra nusistatę prieš tai, kad Energetikos ministerija meldžiasi atominei energetikai, bet kritikavo patį procesą. „Konkursas tikėtina, kad bus. Jei ne šiemet, tai po metų ar po dviejų. Jau pačiam numatomam rezultate, kai skaitai kai kuriuos laikraščius, kai ministras (Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, – „Balsas.lt“) duoda interviu ir ruošiasi visos esamos energetikos sistemos 51 proc. ir daugiau perduoti kažkam...Kad nebūtų manoma, jog kalbu iš pletkų, pacituosiu: „Ministras A, Sekmokas mano, kad strateginiam investuotojai galėtų atitekti ir kontrolinis akcijų paketas, nes jam suteikiama pirmenybė“. Tuo pačiu būtų galima prirašyti, kad Lietuvos nepriklausomybė perduodama 51 proc. energetikos turėtojui“, – niršo B. Lubys.
„Niekas nežino šiandien, koks bus elektrinės galingumas, kas bus kompanionai, kas statys ir panašiai. Ta paslaptis yra sunkiai suprantama. Kai mes kalbame su verslo ar aukščiausio lygio valdžios atstovais iš Estijos ir Latvijos, jau nekalbant apie parlamentarus, tai visi mano, kad tas šurmulys dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje yra daromas specialiai, tik ne visi supranta, net ir ministrai pirmininkai, kokiu tikslu daromas tas šurmulys iš Lietuvos pusės“, - sakė verslininkas.
Kritikuodamas šį sumanymą B. Lubys priminė Estijos geležinkelių patirtį, kai šie buvo parduoti amerikiečių kompanijai, vėliau pardavusiai juos rusams. Tuomet Estijai, pasak B. Lubio, teko išsipirkti juos dar brangiau. „Kam reikėjo medžioti liūtą (LEO.LT, – „Balsas.lt“), jei dabar statomas dramblys?“, – piktinosi B. Lubys, kalbėdamas apie Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų sujungimą, numatant perleisti naują darinį privačiam kapitalui.
Kaip žinia, vyriausybė yra numačiusi tokią energijos ūkio pertvarko schemą: kuriamos įmonės „Litgrid“ ir „Lietuvos energija“. Pastaroji kartu su sujungiamais skirstomaisiais tinklais (VST plius RST) tampa bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ dukterinėmis įmonėmis. Savo ruožtu „Visagino atominė elektrinė“ dalyvaus Ignalinos jėgainės statyboje ir valdys Lietuvai priklausančias jėgainės akcijas.
Kaltino korupcija ir terminalo statybos vilkinimu
Vyriausybė, pasak B. Lubio, nevykdo ir garsiajame Nacionaliniame susitarime prisiimtų įsipareigojimų neapmokestinti atsinaujinančios energetikos pajėgumų prijungimo prie tinklų, viešaisiais aktais nereguliuoti privatiems tikslams pasigaminamos elektros energijos gamybos bei naudojimo. Atsinaujinančius šaltinius, kaip cituodamas Energetikos ministro įsakymą tvirtino B. Lubys, vyriausybė yra apmokestinusi visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiais, nors žadėjo to nedaryti.
Ministrą A. Sekmoką B. Lubys apkaltino korupcija, cituodamas jo įsakymą, kuriame nustatyta, jog elektros energija nustatyta kaina superkama iš Pasvalio rajoninės katilinės, Utenos tinklų, LITESKO filialo „Alytaus energija“, LITESKO filialo „Druskininkų šiluma“, „Panevėžio energijos“ ir kt. įmonių, iš kurių tik viena elektrinė yra kongeneracinė, o visos kitos įprastinės šiluminės jėgainės. „Tai ką dabar sakysiu, sakau viešoje erdvėje jau penktą kartą ir laukiu kada iškvies į prokuratūrą dėl šmeižto. Tai absoliutus korupcijos reiškinys, kurį pasirašė ministras. Kalbu visiškai viešai“, – kartojo jis.
B. Lubys teigė, kad suskystintų dujų terminalo vyriausybė statyti tiesiog nenori ir, remdamasis Anglijos pavyzdžiu, sakė, kad įmanoma pastatyti jį per pusantrų metų. „Kadangi Lietuvoje metus reikės gaminti popierius, tai galima per du su puse“, – vėl tyčiojosi jis.
Pasak B. Lubio,vyriausybei pateiktas variantas, pagal kurį terminalas valstybės pinigų išvis nepareikalautų, investuoti į jį esą nori Kataras, taip pat kompanija „Shell ir kitos privačios struktūros. Toks terminalas, pasak pramonininko, būtų pajėgus perkrauti tris milijardus kubinių metrų dujų kai Lietuva per šiuos metus sunaudos apie 2,7 milijardo kubinių metrų. Pastačius dar vieną terminalą vadinamojoje „kiaulės nugaroje“ būtų galima užsitikrinti 5–6 milijardų kubinių metrų perkrovimą. Tai, pasak jo, leistų ir sumažinti dujų kainą Lietuvai bent jau iki normalaus europinio lygio. Šiuo metu Lietuva moka GAZPROMUI 334 JAV dolerius už toną, kai Vokietija tik 270. Anot B. Lubio, tereikia tik Vyriausybės sprendimo.
„Ar mes norime to terminalo? Aš suprantu, kad mes jo nenorime. Aš suprantu, kad tai yra dūmų uždangą, kuri eina iš energetikos ministro“, – tvirtino jis.
