Nors Lietuvoje jau prieš kurį laiką aukščiausi šalies vadovai autoritetingai linktelėjo galvomis, kad krizė šalyje baigėsi, yra abejojančių šiais teiginiais, o ir nemaža dalis gyventojų viešosios nuomonės apklausose nesikuklindami sako, kad gyvenimas gerėja labai lėtai, jei iš viso gerėja. Sutariama tik dėl to, kad visuomenė ekonominio sunkmečio pasekmes tebejaučia.
Lietuvoje vykstančioje XXI Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl Socialinės apsaugos pranešimą apie tai, kokį poveikį darbo rinkai turėjo ekonominė krizė, skaitė Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis. „Pagrindinį rūpestį kelia trys įtampos zonos – pensijų fondų mokėtojų skaičiaus mažėjimas, bendras gyvenimo lygis ir gyvenimo lygis, užtikrinamas pačių išmokų, bei finansinės sistemos stabilumas. Šios įtampos Lietuvoje kur kas geriau pastebimos nei kitose šalyse, kur ekonominė gerovė yra didesnė“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad Lietuvos socialinė sistema stebėtinai puikiai atlaikė didelį pastarųjų metų nedarbo rodiklių augimą. Pasak profesoriaus, nedarbas nėra tik Lietuvos problema – 2011-aisiais Lietuva pagal nedarbo lygį buvo viena pirmaujančių ES šalių.
„Graikijoje ir Ispanijoje yra didesnis nedarbo lygis, bet šių šalių mokesčių mokėtojai gauna apie tris keturis kartus didesnes pajamas nei lietuviai. Suprantama, nuo to priklauso ir socialinių štampų buvimas“, – kalbėjo B. Gruževskis. Pranešėjas akcentavo, kad Latvijoje formaliai padėtis per krizę buvo blogesnė, mat vidutinės pajamos išaugo kelis kartus labiau nei Lietuvoje. Tą patį rodo ir Estijos pavyzdys, nes šioje šalyje pajamų augimas buvo dar didesnis.
„Darbo užmokesčio prieaugis dažnai neturi įtakos realioms pajamoms, bet ši prieaugį dažnai suvalgo infliacija. Dažnai sakoma, jog nieko tokio, kad mūsų atlyginimai mažesni, bet ir pragyvenimo lygis žemesnis, tačiau kainos rodo, kad pragyvenimo lygis nėra žemesnis. Pas mus maistas ir gėrimai vos trisdešimt procentų pigesni, bet juk atlyginimai skiriasi kartais“, – kalbėjo profesorius.
Kalbėdamas apie šiandieninį reiškinį, kurį pavadino „dirbančiais skurdžiais“, B. Gruževskis sakė: „Nei darbas, nei aukštas išsilavinimas nepasaugo žmogaus nuo skurdo. Šiuo metu patekome į padėtį, kai darbas ir išsilavinimas negarantuoja tam tikro gyvenimo lygio.“
