Analitikai mato ženklų, kad galbūt Azijos ekonomikos garvežiu vėl taps iki šiol sunkumų kamuota Japonija. Nors Japonija tebeužtikrina 60 proc. Azijos gamybos, šalies svarba pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Japonija nebėra tokia įtakinga nei kaip prekybos partnerė, nei kaip tiesioginių investicijų ar bankų paskolų šaltinis.
Vis dėlto didėjantis obligacijų pelningumas ir kylantys akcijų kursai gali reikšti, kad po trylikos metų Japonija pagaliau išlipo iš ekonominio liūno. Todėl kitų Azijos valstybių viltys ir vėl semtis stiprybės iš antros pagal dydį pasaulio ekonomikos nebeatrodo tokios beprasmiškos.
"Likusi Azijos dalis Japoniją, kaip (potencialų) augimo variklį, tarsi pamiršo, - sakė "Lehman Brothers" Tokijo skyriaus ekonomistas Robas Subbaramanas (Robas Subaramanas). - Tačiau šiuo metu Japonija regionui žada augimo prielaidas".
Sumenkusį Japonijos vaidmenį galima iliustruoti keletu skaičių. Tačiau šie skaičiai taip pat nusako ir šalies potencialų indėlį į regiono ekonomiką, kai japonų bankai atsikratys prastų paskolų, o įmonės imsis veiklos ir finansų pertvarkymo.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 1985 metais Japonija įsigydavo 19 proc. Rytų Azijos šalių eksporto, o 2001-aisiais ši dalis sumenko iki 12,1 proc.
Tuo tarpu Japonijos bankų paskolos devyniems didžiausiems Azijos ūkiams aukščiausią lygį - 333 mlrd. JAV dolerių - pasiekė 1994 metais. Praėjusių metų pabaigoje, Tarptautinio atsiskaitymų banko (BIS) vertinimais, Japonijos skolinimas nukrito iki 91 mlrd. dolerių. Jei Azijoje kiltų nauja krizė, labiausiai nukentėtų ne Japonijos, o Europos bankai.
Japonijos naujos tiesioginės investicijos į devynias minėtas valstybes 12,05 mlrd. dolerių rekordą pasiekė Azijos krizės metais - 1997-aisiais, o 2000 metais japonų indėlis sumažėjo iki 1,97 mlrd. dolerių.
Tačiau 2000-aisiais, kai Azijai teko vos 12,2 proc. Japonijos tiesioginių užsienio investicijų, buvo pasiektas žemiausias lygis. 2001 metais japonų investicijų padaugėjo, o praėjusį rugsėjį Azijos dalis šalies bendrose užsienio investicijose pakilo iki 15,2 proc. Investicijų rezultatus pagerino Japonijos elektronikos ir automobilių bendrovių sprendimas perkelti gamybą iš vidaus rinkos į kitas regiono šalis. Tam tikrais požiūriais Japonija ir dabar tebeturi galimybių mažinti sąnaudas, perkeldama gamybą į kitas Azijos valstybes.
Pramonės dalis bendroje Japonijos ūkio struktūroje sudaro 24 proc., o JAV ji tesiekia 14 proc. Japonijos užsienio gamybos santykis (palyginantis užsienio padalinių pardavimus su pardavimais vidaus rinkoje) yra perpus mažesnis nei JAV ar Vokietijoje.
"CLSA Emerging Markets" ekspertas Ericas Fishwickas (Erikas Fišvikas) teigė, kad Japonija jau įpusėjo gamybos perkėlimą ir mažmeninio sektoriaus racionalizavimą. Įsiveždami vis daugiau prekių iš kitų Azijos valstybių, ypač Kinijos, japonai sėkmingai mažina veiklos sąnaudas.“Reuters”-ELTA
