Valstybinė Azerbaidžano naujienų agentūra „Azertag“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti į Jevlachą atvykusi delegacija, atstovaujanti etniniams Kalnų Karabacho armėnams.
Buvo matyti į derybas atvykstanti juodų automobilių kolona, paskui kurią važiavo automobilis su Rusijos vėliava ir Rusijos kariuomenės numeriais.
Susitikimas Jevlache, esančiame už daugiau kaip 200 km į vakarus nuo sostinės Baku, vyks Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai rengiant skubią sesiją dėl šią savaitę Kalnų Karabache kilusių kovų.
Praėjus vos 24 valandoms po to, kai pradėjo savo karinę operaciją, kurią vadino antiteroristine, Baku pareiškė, kad pirmą kartą po kelių dešimtmečių atgavo šio kalnuoto regiono kontrolę.
Kalnų Karabacho armėnų separatistai po susirėmimų, per kuriuos, jų teigimu, žuvo 200 žmonių, sutiko sudėti ginklus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad deryboms tarpininkaus rusų taikdariai.
„Tikiuosi, kad galime pasiekti deeskalaciją ir nukreipti šios problemos sprendimą taikiu keliu“, – sakė jis Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi (Vang I).
JT Saugumo Tarybos posėdis vyks ketvirtadienį po pietų.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Armėnija ir Azerbaidžanas du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho. Konflikto metais abi pusės pažeisdavo susitarimus.
Šiuo metu taip pat nuogąstaujama dėl galimos naujos pabėgėlių krizės – Kalnų Karabacho armėnai baiminasi, kad jie gali būti išvaromi.
Karabacho armėnų reintegracija
Separatistų pasidavimas reiškia svarbią pergalę Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui, siekiančiam sugrąžinti daugiausia armėnų gyvenamą regioną Baku kontrolėn.
I. Aliyevas sakė, kad šios savaitės įvykiai teigiamai paveiks taikos procesą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas pažadėjo pasidavusiems separatistams užtikrinti saugų keliavimą ir sakė, kad Baku siekia taikios Kalnų Karabacho armėnų reintegracijos.
Vienas separatistų pareigūnas sakė, jog iš armėnų bendruomenių Kalnų Karabache buvo evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Europos Sąjunga ir JAV pastaraisiais mėnesiais tarpininkavo Baku ir Jerevano deryboms, siekdamos užtikrinti ilgalaikę taiką.
Baltieji rūmai trečiadienį išreiškė susirūpinimą humanitarine padėtimi Kalnų Karabache, o Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna perspėjo, kad krizė gali peraugti į Armėnijos ir Azerbaidžano karą.
Kitą dieną po to, kai Azerbaidžanas pradėjo savo karinę operaciją, Baku ir Kalnų Karabacho armėnų administracija paskelbė, kad tarpininkaujant rusų taikdariams buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo.
„Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą dėl sėkmingų antiteroristinių priemonių Kalnų Karabache“, – sakė I. Aliyevas per televiziją transliuotame kreipimesi.
Jis teigė, kad didžioji dalis armėnų separatistų pajėgų regione buvo sunaikinta, ir sakė, kad separatistų pajėgos jau pradėtos atitraukti.
Per išpuolį mažiausiai 200 žmonių žuvo ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti, sakė Kalnų Karabacho separatistų pareigūnas Geghamas Stepanianas.
Vėlai trečiadienį Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė jos pozicijas prie abiejų šalių sienos. Tokie pasienio susirėmimai yra dažni.