Azerbaidžanas ir Armėnija dešimtmečius nesutaria dėl Kalnų Karabacho – Azerbaidžano separatistinio regiono, kur gyveno daugiausia armėnai – ir jau kariavo du karus. Rugsėjį, po žaibiško puolimo, privertusio armėnų separatistus sudėti ginklus, Baku atsiėmė Kalnų Karabacho kontrolę.
Prancūzija „vykdo militaristinę politiką ginkluodama Armėniją, skatindama revanšistines jėgas Armėnijoje ir rengdama sąlygas naujų karų provokavimui mūsų regione“, – sakoma rašytiniame I. Aliyevo komentare vienai tarptautinei konferencijai Baku.
Jo patarėjo užsienio politikos klausimams perskaitytame pareiškime I. Aliyevas sako, kad Paryžius „trikdo ne tik savo buvusių ir esamų kolonijų stabilumą, bet ir [stabilumą] Pietų Kaukaze, kur remia separatistines tendencijas ir separatistus“.
Prancūziją, kur gyvena didelė armėnų diaspora, Baku nuolat kritikuoja dėl esą proarmėniško šališkumo šių Kaukazo šalių teritoriniame ginče.
Tarptautinių veikėjų tarpininkaujamose Baku ir Jerevano taikos derybose pažangos beveik nėra, tačiau abiejų buvusių sovietinių respublikų lyderiai yra sakę, kad išsamus taikos susitarimas galėtų būti pasirašytas iki metų pabaigos.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir I. Aliyevas yra surengę kelis Europos Sąjungos tarpininkaujamų derybų ratus.
Tačiau praėjusį mėnesį I. Aliyevas atsisakė dalyvauti derybose su N. Pašinianu Ispanijoje, priežastimi nurodydamas Prancūzijos „šališkumą“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tose derybose turėjo tarpininkauti drauge su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.
Ketvirtadienį Baku taip pat atsisakė dalyvauti derybose su Armėnija, šį mėnesį planuotose Jungtinėse Valstijose, nes Vašingtono pozicija taip pat esą yra šališka.
Kol kas nesimato pažangos ES stengiantis organizuoti naują derybų ratą.
