Nekontroliuojami ir įžūlūs
Nuo 2001-ųjų iš esmės nekeistas įstatymas lošimų verslą paliko praktiškai nebereguliuojamą. Virtualios lietuvių kalba veikiančios nelegalios ir nekontroliuojamos lažybų bei lošimų svetainės – aukso gysla sukčiams, plaunantiems pinigus, ir masalas nepilnamečiams. Vaikams durys atviros ir lošimo automatų salonuose, atkakliai ignoruojančiuose rinkos prievaizdų raginimus įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Nors Europos Parlamentas jau prieš keletą metų paskelbė rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje ir valstybes nares paragino koordinuoti savo veiklą kovojant su neteisėtais lošimais, užtikrinti potraukio nebekontroliuojančių lošėjų, ypač jaunų, apsaugą, Lietuvoje bandymai suvaldyti chaosą vis baigiasi fiasko.
Šiuo metu Seime įregistruoti net trys Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektai. Vieną jų dar 20011-aisiais parengė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu sudaryta tuomečio parlamentaro Žilvino Šilgalio vadovaujama darbo grupė. Netikėtai tuojau pat kiti du Seimo nariai suskubo įregistruoti kitą projektą, parengtą advokatų kontoros, dirbančios lošimo automatų rinkoje Lietuvoje dominuojančiam verslininkui Samoilui Kacui.
Trečiąjį variantą pateikė Seimo narys Petras Gražulis.
Užkeiktas įstatymas
Ką pasirinks šios kadencijos Seimas – ar įstengs pažaboti chaosą lošimo rinkoje, ar vis dėlto nusilenks didiesiems jos žaidėjams?
„Net neabejoju, kad kol įstatymo projekte neatsiras B1 lygio lošimo automatų plėtrai palankių nuostatų, tol Seimas nesiims jo svarstyti“, – įsitikinęs Ž. Šilgalis.
Tokias išvadas perša kone dešimtmetį besitęsiantys neįtikėtini viražai Seime. Dar 2006-aisiais socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą Finansų ministerijai sudaryti darbo grupę naujo Azartinių lošimų įstatymo projektui parengti. Ministerija atliko savo darbą ir jau buvo pasiruošusi projektą teikti svarstyti Seimui, tačiau įstatymų leidėjai jo taip nė neatsivertė.
„Azartinių lošimų rinkos dalyviai, projekte neradę to, ką norėtų matyti, pradėjo blokuoti Finansų ministerijos darbo grupę“, – mano Ž. Šilgalis. Tuo neabejoti politiką verčia jo paties patirtis rengiant lošimų rinką turėjusio suvaldyti teisės akto projektą.
Pasigedęs seniai paruoštos, bet Seimui taip ir nepateiktos įstatymo redakcijos, praėjusios kadencijos Biudžeto ir finansų komitetas įpareigojo Finansų ministeriją pateikti naują projektą.
Deja, ministerijos darbo grupė nepajėgė padėti taško – vėliau buvo pripažinta, kad į ją įtraukti lošimų rinkos dalyviai susipešė ir darbas sustojo.
Tuomet pats Biudžeto ir finansų komitetas, kurio kompetencija apima ir azartinių lošimų sritį, sudarė naują grupę įstatymui rengti. Į ją buvo įtraukti Finansų ministerijos specialistai, Lošimų priežiūros tarnybos atstovai, komiteto patarėjai, Seimo nariai.
Po ilgų derinimų, svarstymų Seimo komitetuose Ž. Šilgalio grupės projektas išėjo į finišo tiesiąją – 2011-ųjų rugpjūtį įregistruotas Seime. Ir iki šiol tebeguli stalčiuose.
Pašokdino seimūnus
Svarstant pastarąjį projektą ypač aktyvus buvo vienas iš pagrindinių lošimo verslo atstovų S. Kacas. Jis – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, vienijančios lošimus B kategorijos lošimo automatais organizuojančias bendroves Lietuvoje, pirmininkas.
„B lygio lošimo automatų sektorius, valdomas iš esmės monopolininko S. Kaco, bet kokia kaina siekė, kad įstatyme atsirastų šitie automatai, kurie realiai būtų statomi ant kiekvieno kampo – degalinėse, kavinėse, autobusų stotyse, prie prekybos centrų.
Natūralu, kad tuomet būtų nebeįmanoma sukontroliuoti ir apsaugoti jaunąją kartą nuo galimybės stebėti lošimus arba ir patiems lošti. Azartiniai lošimai taptų visiškai prieinami net nepilnamečiams, juk nepastatysi saugotojo prie kiekvieno automato. S. Kacas siekia, kad tokių automatų būtų kuo daugiau, nes pats juos rinkai ir tiektų. Tai reiškia milijonus litų pelno jaunosios kartos sąskaita“, – teigė Ž. Šilgalis.
Jo vadovaujama darbo grupė lošimų rinkos monopolininkui nenusilenkė – į naująjį įstatymą nebuvo įtrauktos išskirtinai tokiam verslui palankios nuostatos.
„Man tiesiai pats S. Kacas pareiškė: nepadarysi tu, padarys kiti. Aš, pirmą kadenciją dirbdamas Seime, net neįsivaizdavau, kad taip agresyviai ir įžūliai gali būti bandoma stabdyti įstatymo projektą“, – didžiosios politikos užkulisius atskleidė Ž. Šilgalis.
Politikas sako netikėjęs, kad vienas žmogus galėtų šokdinti įstatymų leidėjus, bet tvirtina netrukęs įsitikinti verslininko įtaka.
Sulaukė kontratakos
Netikėtai azartinių lošimų verslu susidomėjo lig tol į tuos reikalus nė nosies nekišę tuometis Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas ir parlamentaras Dainius Budrys.
Jiems pavyko pasiekti, kad Seimo valdyba sudarytų naują darbo grupę tokiam įstatymui parengti. Tik šįkart į ją įtraukti išskirtinai tik Seimo nariai ir – nė vieno specialisto iš lošimų verslą kuruojančių Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos.
Baigiantis 2012-ųjų Seimo pavasario sesijai D. Budrio vadovaujama grupė sugebėjo įregistruoti savąjį projektą. Tam nesutrukdė nė Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, tokį būsimąjį įstatymą įvardijusios kaip galimai korupcinį.
„Seimo istorijoje turbūt dar nėra buvę, kad pateikimo procedūrą sėkmingai būtų perėję du įstatymai analogišku pavadinimu, tik skirtingais numeriais. Bandžiau sustabdyti tas nesąmones. Pats Seimo pirmininkės Irenos Degutienės keletą kartų klausiau, kas vyksta ir kada tos kvailystės baigsis. Seimo pirmininkė tik mandagiai manęs atsiprašė, esą dalykas sudėtingas, yra daug interesų ir ji nenori į visa tai veltis. Tokia pati buvo ir Finansų ministerijos pozicija“, – pamena Ž. Šilgalis.
Stebinantys sutapimai
Ž. Šilgalio teigimu, D. Budrio grupės projekte nuosekliai aprašyta viskas, ko verslininkai reikalavo, bet negavo iš Biudžeto ir finansų komiteto.
Tokio projekto skaidrumu abejoti verčia ir keisti sutapimai. Jo rengėjai susipažinti su azartinių lošimų rinka važiavo į Jungtinę Karalystę. Ši kelionė gal nieko ir nebūtų sudominusi, jei parlamentarų komandiruotę būtų palaiminusi Seimo valdyba, o kelionės išlaidas apmokėjęs biudžetas. Tačiau valdyba kelionei nepritarė, o kartu su seimūnais po lošimų salonus pasižvalgyti išvažiavo ir S. Kaco advokatas Linas Sesickas.
Pasak Ž. Šilgalio, šis teisininkas iš esmės ir yra monopolininkui palankaus įstatymo projekto rengėjas. Taip ir liko neaišku, kas kelionę apmokėjo. Ž. Šilgalio teigimu, važiavusieji tikino, esą finansavo partijos, bet šios tai paneigė. Ir nors, buvusio seimūno nuomone, bent jau etikos pažeidimų būta akivaizdžių, keliautojų kažkodėl nesiėmė svarstyti Seimo Etikos komisija.
„Kai matau laikraščiuose E. Tamašausko vestuvių nuotraukas žydų sinagogoje, prabangias mašinas, susidaro nekokių asociacijų tarp to, kas vyko Seime, ir matyti viešai. Galbūt tai tik sutapimai, bet negaliu kitaip paaiškinti, kaip gebėjimu prieiti prie Seimo narių ir padaryti jiems įtaką“, – svarsto buvęs parlamentaras.
Europa automatų atsisako
Ž. Šilgalis pripažįsta ir pats sulaukęs užuominų apie atlygį už monopolininkui „teisingą“ įstatymą.
„Mane buvo bandoma spausti kalbantis, teikiant įvairius siūlymus, užuominas, kad reikia susitarti, subtiliai buvo užsiminta, kad galima būtų iš to tikėtis ir naudos. Nesu kvailas žmogus, suprantu, ką tokie siūlymai reiškia. Pritariu, kad Biudžeto ir finansų komitetas turi padėti verslui, bet iki tam tikros ribos, kai jo interesai nepažeidžia valstybės interesų“, – argumentų, kodėl Lietuvai reikia įteisinti S. Kaco prašomus B lygio lošimo automatus, nerado Ž. Šilgalis.
Per Seimo narius Lietuvoje bandomų „prakišti“ pavienių B lygio automatų viena po kitos atsisako ne tik ES šalys. Rusija, suvokusi, kad azartinių lošimų rinkoje nueita per toli, apsiribojo tik kazino. Lenkija, Jungtinė Karalystė, Italija, Norvegija jau priėmusios sprendimus B lygio lošimo automatų atsisakyti 2014–2017 m. Net Lietuva dar 1999 m. jų jau buvo atsisakiusi, bet vėliau vėl uždegė žalią šviesą.
„Lietuvoje yra sakančiųjų, kad automatų nereikėtų drausti, nes mūsų šalyje dar nėra problemų dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų. Bet ar laikas bus kažko imtis, kai jau atsiras problemų? Nereikia jokių mokslinių tyrimų, ir taip aišku, kad lošimo automatai kenkia jaunajai kartai, kad jie augina kazino žaidėjus, o vėliau nebelieka stabdžių“, – grėsmę įžvelgia Ž. Šilgalis.
Lobsta nekontroliuojami
Praėjusios kadencijos Seimui pristigo politinės valios priimti socialiai pavojingą verslą reglamentuojantį Azartinių lošimų įstatymą. Lietuvoje turbūt dar nebuvo nė vieno įstatymo, palikto taip ilgai dūlėti stalčiuose.
„Šiuo metu lošimų rinka beveik nekontroliuojama, valstybė negauna iš jos mokesčių ir delsti yra tas pats, kaip toleruoti kontrabandą“, – mano Ž. Šilgalis.
Lošimų priežiūros tarnyba, priversta vadovautis pasenusiu ir nebeveiksmingu įstatymu, irgi sutrikusi. Iš tokio chaoso laimi tik lošimų verslas, lobstantis ir beveik nekontroliuojamas.
„Pats buvau užėjęs į B lygio lošimo automatų saloną ir mačiau ten pilna lošiančių jaunuolių. Lošimų priežiūros tarnyba už tai bausti verslininko negalėtų, nes neturėtų įrodymų – salonuose nėra vaizdo kamerų“, – absurdišką situaciją mato Ž. Šilgalis.
Kodėl Europai atsisakant lošimo automatų Lietuvoje dedamos desperatiškos pastangos dėl jų įteisinimo, vieno didžiausių šios rinkos dalyvio S. Kaco nuomonės išgirsti nepavyko. Paskambinus viešai skelbiamu jo telefonu atsiliepęs darbuotojas pranešė, jog verslininkas atostogauja ir šiuo metu nepasiekiamas.
Gelbėjo savo verslą
Apie azartinių lošimų verslo užkulisius ir juos suvaldyti turinčius įstatymo projektus S. Kacas tiesiogiai su korespondente kalbėtis nepanoro. Per pavaldinę verslininkas pareikalavo klausimus pateikti raštu. S. Kacas nematė reikalo asmeniškai išsakyti, kodėl taip aktyviai imasi ginti ES atsisakomus B lygio lošimo automatus ir kokia jo įtaka, kad jie būtų įteisinti įstatymu.
Vietoj savo pozicijos verslininkas atsiuntė krūvą raštų, teiktų Seimo nariams ir Finansų ministerijai.
Viename jų teigiama, kad D. Budrio darbo grupės sudarymo priežastis buvo trijų asociacijų, vienijančių lošimų bei lažybų organizatorius, pasipriešinimas Ž. Šilgalio grupės projektui. Bene svarbiausias iš lošimų organizavimo gyvenančių verslininkų motyvas – savosios aukso gyslos gelbėjimas. Mat, asociacijų teigimu, įgyvendinus Ž. Šilgalio projektą, veiklą turėtų nutraukti didžioji lošimų organizatorių dalis.
Be to, D. Budrio grupei rengiant įstatymo pakeitimą, buvo atsižvelgta ne tik į lošimus organizuojančių bendrovių, bet ir į Viešbučių ir restoranų asociacijos bei Verslo darbdavių konfederacijos nuomones praplėsti jų paslaugų ribas, tai yra aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, naktiniuose klubuose eksploatuoti B lygio lošimo automatus. Tiesa, tokiose vietose siūloma leisti statyti ne daugiau nei du automatus, o maksimalus laimėjimas būtų 100 Lt, maksimalus statymas – 50 centų. Atrodytų, nepavojinga pramoga?
Ar tikrai, jei įstatymo projekte tarp lošimų organizatoriams numatytųjų reikalavimų užtikrinti lošėjų apsaugą nėra numatyta lošimų vietose įrengti vaizdo stebėjimo kameras, galinčias padėti užtikrinti, kad pelnu suinteresuoti verslininkai iš tiesų neužmerks akių, kai į automatą monetas karštligiškai mes laimėjimo besitikintys nepilnamečiai?
Senieną būtina keisti
Finansų ministerijos Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėjos Lolitos Šumskaitės teigimu, šiuo metu Seimo valdybos prašymu pakartotinai rengiama Vyriausybės išvada dėl Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo valdybos darbo grupių parengtų Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektų.
„Nuo 2001 m. galiojančio įstatymo daugelis nuostatų paseno ir nebeatitinka šių dienų lošimų rinkos aktualijų, pavyzdžiui, nereglamentuoti nuotoliniai lošimai. Taip pat per 10 metų nuo įstatymo priėmimo išryškėjo tam tikri jo trūkumai, susiję su lošėjų, ypač nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsauga, todėl Azartinių lošimų įstatymas turi būti keičiamas“, – teigė L. Šumskaitė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
