Pyrago dalybos
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) antradienį, o Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) apsvarstė eilinę įstatymo redakciją, kuri eilinį kartą sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kritikos.
Iš maišo, mano subjektyvia nuomone, vėl lenda ta pati korupcinė yla, kuri palaidojo jau kelis bandymus priimti minėtą įstatymą.
Lietuvoje jau veikiančių bendrovių interesams atstovaujantys politikai siekia tokio reglamentavimo, kuris neleistų rinkoje pasirodyti jokiems naujiems dalyviams. Rinką siekiama uždaryti ir pasidalinti pyragą, nepaisant jokių konkurencijos dėsnių, europinės teisės ir netgi sveikos nuovokos. Tam užsimota netgi cenzūruoti internetą, kad Lietuvos vartotojai loštų Lietuvoje ir negalėtų pasiekti užsienio lošimų bendrovių puslapių. Maža to, kaip savo išvadose pabrėžė ir STT, „naujo“ projekto rengėjai galbūt pila vandenį ir ant nelegalių lošimų organizatorių malūno. Antai, STT savo išvadose dėl įstatymo projekto rašo:
„Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos.
<...> Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose (kazino) arba 5 statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti; 10 lošimo automatų salonų; 20 lažybų arba 20 totalizatoriaus punktų <...>.
Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis[1] 2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino) (priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms).“
Žodžiu, kelios bendrovės rado būdų įkalbėti politikus, sutverti tokias sąlygas, kad naujokams į rinką ateiti nebebūtų įmanoma.
Trūkt už vadžių
Taip jau susiklostė, kad stebėti šios istorijos raidą ir ją aprašinėti turiu garbės jau kelis metus. Sunku net prisiminti pradžią. Tikriausiai viskas prasidėjo tada, kai Lietuvoje išplito internetas. Dabar galiojantis įstatymas, kurį gyvenimas aplenkė ir nužygiavo pirmyn jau prieš daug metų, numato, kad jokių internetinių lošimų Lietuvoje išvis negali būti. O jie yra. Jie vyksta ir, reikia manyti, vyks toliau.
To, žinoma, negalėjo nepastebėti nei valstybė, nei verslininkai, kurių žinioje kortų lošimo stalai, ruletės, lošimų automatai ir lažybų punktai, kuriuose galima pastatyti nors ir už vienokį ar kitokį rezultatą Singapūro futbolo lygoje.
Pinigai apeina ir valstybės biudžetą. Juos pasiima užsienyje registruotos įmonės, kurių registracijos šalies įstatymai nedraudžia internetinių lošimų ir kurioms visiškai pagrįstai nusišvilpt į archaišką Lietuvos įstatymą.
Įdomiausia tai, kad internetinius lošimus sėkmingai organizuoja ir Lietuvoje registruotos bendrovės, nors tokie lošimai Lietuvoje uždrausti, tiek įstatymu, tiek ir teismo sprendimais. Na bet šį klausimą palikime spręsti Generalinei prokuratūrai. Priminsime, tik, kad Lietuvoje galiojančio baudžiamojo kodekso 202 str. numato atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla.
Taigi, dar praėjusioje Seimo kadencijoje buvo parengti net du projektai, kurie buvo svarstomi paraleliai, o vėliau juos buvo pamėginta sujungti į vieną, bet nesėkmingai. Visas tąsymasis yra tiek akivaizdžiai neskaidrus, kad galima būtų susukti ir vaidybinį filmą, gerai iliustruojantį šalies politinės kultūros ypatumus, manipuliacijų ir korupcijos schemas.
Pirmąjį projektą parengė darbo grupė, kuriai vadovavo tuometinis parlamentaras Žilvinas Šilgalis. Pasiekęs svarstymo stadiją projektas, ilgai derintas ir šlifuotas, staiga pasidarė negeras. Tada, kaip jau pasakota ir rašyta, atsirado nauja darbo grupė, kuriai vadovavo seimo narys Erikas Tamašauskas. Šios projektas su jį lydinčiais kitais įstatymais, po jos narių „pažintinių“ vizitų į Anglijos kazino, kuriuos organizavo ir apmokėjo Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės, gimė. Bet ne Seime, o lošimo automatų salonų tinklo Samuelio Kaco advokato kompiuteryje. Na bent jau toks autorius buvo nurodytas oficialioje Seimo duomenų bazėje įdėtame įstatymo projekte. Aname projekte buvo visos tos pačios ydos, kurias dabar kritikuoja STT. Pastaroji ir aną projektą išvadino korupciniu. Maža to, ten buvo lengvatų ir privilegijų B1 kategorijos automatams. Kilus triukšmui, abu projektus imta nesėkmingai kergti į vieną. Kadencija baigėsi, nereglamentuoti internetiniai lošimai vyko, kaip vykę. Apie tai rašyta, kalbėta, pasakota. Visi čia mano paminėti dalykai jau seniai paveišinti ir niekieno nė nebanbdyti neigti. Valdžia pasikeitė, o interesai liko.
Spjauti į Europą
Naujosios kadencijos Seimas ir vyriausybė suskubo vėl iš naujo taisyti padėtį tik šį kartą ne priimti naują įstatymą, o taisyti dabar galiojant senąjį. Ir, nepatikėsit, vėl užlipo ant to paties grėblio. Vėl tie patys ribojimai kitoms Europos sąjungos bendrovėms, interneto blokavimas ir reikalavimai internetu paslaugas teikiančioms bendrovėms turėti antžeminiu lošimo punktus. Pernai pateiktas naujo įstatymo projektas buvo kritikuojamas už absoliučiai tuos pačius dalykus, susilaukė Europos Komisijos neigiamo vertinimo ir buvo išmestas į šiukšlių dėžę.
Atrodė, kad pagaliau laikas liautis mėginti prakišti labai aiškiai ir matomai interesų grupei palankias ir neteisėtas privilegijas į įstatymą, bet kur tau. Pavasariop atšilo oras, kaip tautosakoje nurodoma – vėl pakilo noras... apsimesti kvailiais.
Kaip jau minėta, į naują projektą, kurį Seimo tinklalapio užkampyje pasiūlyta skubiai „viešai apsvarstyti“ (per savaitę), tikintis, kad niekas nė nepastebės, gal nespės nė pateikti siūlymų ar pastabų. Tiesa, per tą laiką pasikeitė BFK vadovas, bet interesai ir godumas liko kur buvę. Tikslas – užtikrinti milijonines patogias ėdžias rinkoje jau įsitvirtinusioms ir šiuo metu nelegaliai internetinius lošimus vykdančioms Lietuvos bendrovėms – liko. Vėl tas pats – visiems naujiems lošimų organizatoriams siūloma jau užimtoje ir pasidalintoje rinkoje pristeigti ne mačiau kaip 20 stacionarių lošimo taškų ir tik tada bus galima organizuoti nuotolinius lošimus. Tai būtų panašu į siūlymą uždrausti Lietuvoje veikti kokiai Ebay ir Amazon internetinių pardavimų sistemoms, jeigu šios neturės Gariūnuose ar kur kitur atidarytos stacionarios parduotuvės. Beje, nesijuokite. Gali vėliau nutikti ir taip.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadose parašė, kad nemato logikos įstatymo reikalavime, norint teikti internetinių lošimų paslaugas, turėti antžeminius lošimų punktus ir net suabejojo šios nuostatos atitikimu Konstitucijai. Departamento išvadoje rašoma:
<...> kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu <...>.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas į šią pastabą numojo ranka ir uždegė įstatymui žalią šviesą.
Jei visa, kas siūloma, įskaitant įpareigojimus interneto tiekėjams blokuoti prieigas iš bet kurio pasaulio taško, yra tiesiog progresuojančios silpnaprotystės padarinys – ką gali žinoti kiek toli bus nueita. Juk kvailys su įstatymų leidybos iniciatyvos teise gali prisigalvoti ko tik nori. Jei, visgi atsakymas banaliuose kyšiuose, dovanose, paslaugose ir pažaduose, tai kitos suinteresuotos grupės, kurios kokiame nors versle konkuruoja su internetine prekyba, irgi turėtų imti pavyzdį. Ne vieniems gi lošikams džiaugtis valstybės apsauga nuo konkurencijos. Smetoninėje Lietuvoje, antai, juk irgi buvo švedų degtukų monopolis, o žiebtuvėliai buvo įvežami tik kontrabanda. Tiesa, yra dar Europos Komisija, kuri jau aiškiai pasakė, kad šitokia „rinkos apsauga“ yra neteisėta. Bet kas ta komisija, kai reikalas vertas milijonų. Jei vėl kils triukšmelis – projektą vėl nudės į stalčių, iki „palankesnių laikų“, o lošimai „partizaniniais būdais“ vyks toliau.
Argumentai neveikia jokie - kas juos bepateiktų. Advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, kad įstatymo projektu stambieji lošimų rinkos dalyviai aiškiai „perlenkė lazdą“. „Seimas pagaliau turi suvokti, kad niekas taip beatodairiškai negali diktuoti įstatymų leidėjams savo sąlygų. Faktiškai uždarydami lošimų rinką bet kokiems potencialiems konkurentams ir visiškai ignoruojant vartotojų bei visuomenės interesus galime prieiti prie to, kad prieš Lietuvą Europos komisijos jau pradėta pažeidimo procedūra dėl įstatymų neatitikimo ES teisei pasibaigs didele paskirta bauda.
Įstatymo projektas akivaizdžiai nesuderinamas su ES teise dėl tų pačių STT išvadoje minimų neproporcingų apribojimų konkuruojančioms bendrovėms veikti Lietuvoje. Kiti įstatyme numatyti apribojimai yra privalomas reikalavimas ES veikiančioms bendrovėms steigti buveinę Lietuvoje, didelio įstatinio kapitalo reikalavimai, na ir, žinoma, Šiaurės Korėjos liaudies susirinkimo priimto įstatymo vertas interneto blokavimas bei reikalavimai turėti antžeminius lošimų organizavimo punktus, norint organizuoti internetinius lošimus. Liūdniausia, kad už tokią įstatymų leidybą Europos komisijai skyrus Lietuvai baudą, ją mokėti turės ne įstatymo „stūmikai“, o visi Lietuvos mokesčių mokėtojai,“- sako K. Kvainauskas.
Gal ir „turėtų suprasti“,kaip teigia advokatas, bet nuspėjama motyvacija yra tokia galinga, kad blokuoja valią supratimui ir įstato „kiaulės akis“. Ką ten tos baudos biudžetui – juk tie pinigai visų, o štai anie, kurie iš lošimų – kažkieno konkretaus. Nebent STT imtų ir ištemptų į dienos šviesą tuos motyvus, kurie verčia Seimo narius taip drastiškai nepaisyti pačios tarnybos rekomendacijų, Konstitucijos ir eruropinės teisės. Kitaip lošimai ramiai ir toliau sau vyks pro šalį.
