Transporto kompetencijų agentūra (TKA) sudarė avaringiausių kelio atkarpų žemėlapį, paaiškino, dėl kokių priežasčių keliuose atsiranda tokios vietos ir kokios nelaimės ten dažniausiai įvyksta.
Pašnekovų duomenimis, šiais metais užfiksuota virš 2,2 tūkst. eismo įvykių, iš kurių daugiau nei pusė kilo dėl netinkamo greičio ar jo viršijimo. Anot jų, 92 proc. eismo įvykių priežastimi būna žmogiškasis faktorius.
Specialistų teigimu, avaringiausi taškai dažnai susiformuoja sankryžose ar vietose, kur eismas kertasi su pėsčiaisiais ar dviratininkais. Taip pat jie pasidalino pokyčiais. Pavyzdžiui, šiemet – dukart daugiau sužeistų paspirtukininkų, bet 46 proc. mažiau žuvusių pėsčiųjų.
Lietuva – viena iš lyderių ES mažinant žuvusiųjų skaičių
TKA teigimu, 2022 m. nuo sausio iki rugsėjo mėnesio pabaigos užfiksuoti 2268 eismo įvykiai, t.y. 8,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2021 m. buvo 2087), kurių metu žuvo 82 žmonės t.y. 21,2 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. žuvo 104) ir 2659 eismo dalyviai buvo sužeisti, t.y. 12 proc. daugiau sužeistųjų nei pernai per tą patį laikotarpį (2021 m. sužeisti 2377).
Vis tik TKA atstovai pastebi, kad Lietuva padarė didžiulę pažangą gerindama kelių eismo saugumą.
Remiantis įskaitinių eismo įvykių duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruotas mažiausias kada nors nustatytas žūčių keliuose skaičius – 148.
Pašnekovai primena, kad 2021 m. Lietuvai taip pat buvo neeiliniai kaip ir 2020-ieji dėl COVID–19 pandemijos, kai galiojo griežti judėjimo ir kiti apribojimai: „Įvertinus eismo įvykių statistikos rezultatus karantino laikotarpiu, nustatyta, kad apribotas judumas turėjo didelę teigiamą įtaką bendriesiems metiniams avaringumo rezultatams.
Analizuojant 2010–2021 m. Lietuvos avaringumo duomenis, pastebimas eismo įvykių ir nukentėjusių juose skaičiaus mažėjimas. Lietuva pagal žuvusių skaičiaus mažinimą yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje.“
Agentūros atstovai išskiria, kad, įvertinus 2021 m. avaringumo duomenis ir palyginus su 2020 m., nustatyti šie ryškiausi pokyčiai: 2 kartus daugiau sužeistų paspirtukininkų, 11 proc. daugiau transporto priemonių susidūrimų sankryžose, 14 proc. daugiau nukentėjusių nepilnamečių, tačiau 31 proc. mažiau žuvusiųjų užmiesčiuose ir 46 proc. mažiau žuvusių pėsčiųjų.
Daugiausia eismo įvykių sukėlė netinkamas greitis
O Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė pasidalina pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis 2022 m. sausio–gegužės laikotarpiu.
Jos pateiktais duomenimis, daugiau negu pusė (51 proc.) eismo įvykių lemia netinkamas važiavimo greitis. Beveik ketvirtadalis (27 proc.) eismo įvykių Lietuvoje nutinka dėl to, kad buvo pažeistos pėsčiųjų eismo taisyklės.
9 proc. nelaimių lemia tai, kad pėstieji nebuvo praleisti pėsčiųjų perėjoje ir kitų pareigų pėstiesiems nesilaikymas.
Po 3 proc. eismo įvykių priežasčių sudaro tai, kad nebuvo praleisti pagrindiniu keliu važiavę vairuotojai, nebuvo laikomasi saugaus atstumo arba buvo pažeistos dviratininkų eismo taisyklės.
Lietuvos keliuose – 42 juodosios dėmės
TKA kiekvienais metais nustato ir tiria valstybinės reikšmės keliuose susiformavusias „juodąsias dėmes“.
Agentūros atstovai nurodė, kad 2022 m. nustatytos 42 juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose: 24 juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose, kertančiuose gyvenvietes, ir 18 užmiestyje.
Vis tik jie atkreipia dėmesį, kad valstybinės reikšmės kelių ilgis yra apie 21 tūkst. km ir tai – tik dalis nuo viso Lietuvos kelių tinklo. Tad nustatytos 42 juodosios dėmės neatspindi realios avaringų vietų situacijos.
Tačiau nuo kitų metų TKA planuoja parengti nacionalinį juodųjų dėmių žemėlapį, kuriame matysis visame kelių ir gatvių tinkle susidariusios juodosios dėmės.
„Šiuo metu yra renkama informacija iš savivaldybių, kurios pačios turi nustatyti kiek ir kur susiformavo juodųjų dėmių joms priklausiančiuose keliuose ir gatvėse. Sudarius žemėlapį bus galima pamatyti tikslius skaičius, kiek iš viso Lietuvoje yra susiformavusių avaringų vietų ir kokią dalį tai sudaro nuo bendro eismo įvykių skaičiaus“, – komentavo atstovai.
Šiais metais, kaip ir pernai, TKA parengė virtualių 2022 m. žemėlapį, kuriame pateikiamos vairuotojams skirtos rekomendacijos kiekvienoje valstybinės reikšmės keliuose susidariusioje juodojoje dėmėje.
Rekomendacijas, anot pašnekovų, parengė ekspertai, atsižvelgiant į juodosios dėmės susidarymo aplinkybes. Jos gali padėti transporto priemonių vairuotojams suprasti pavojingas situacijas ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį važiuojant avaringomis vietomis.
TKA specialistai ragina vairuotojus šiose vietose būti atidiems ir laikytis net tik visų eismo taisyklių, bet ir saugaus eismo rekomendacijų. Detalus žemėlapis čia.
Kodėl atsiranda juodosios dėmės ir kaip jas nustato?
TKA atstovų teigimu, 2018–2021 m. laikotarpyje iš viso Lietuvos keliuose įvyko 11 749 eismo įvykiai, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti eismo dalyviai: „Būtent šie eismo įvykiai vertinami rengiant eismo įvykių statistinę analizę ir nustatant juodąsias dėmes.“
Jų duomenimis, per minėtus 4 metus 62 proc. eismo įvykių (t.y. 7 281) įvyko savivaldybėms priklausančiuose keliuose ir gatvėse, o likusi dalis eismo įvykių užfiksuota valstybinės reikšmės keliuose (t. y. 4 468 eismo įvykiai).
2022 m. TKA nustatytose 42 juodosiose dėmėse įvyko 192 eismo įvykiai, tad tai sudaro labai mažą dalį visų eismo įvykių.
Agentūros atstovai paaiškina, kad juodąją dėmę retai lemia tik viena kuri nors priežastis – dažniausiai tai būna jų kombinacija.
Anot pašnekovų, analizuojant eismo įvykių koncentracijos vietas, specialistai pastebi, kad dažnai jos susiformuoja sankryžose ir vietose, kur kertasi transporto priemonių srautai su pėsčiųjų ir dviračių eismu.
TKA teigimu, iš esmės tokios vietos yra pavojingesnės nei tiesūs kelių ruožai. Specialistai dažnai nustato esamų sankryžų trūkumus ir neaiškumus, o tai yra:
- plačios sankryžos zonos, sklandūs posūkių spinduliai, kas lemia didesnį važiavimo greitį atliekant posūkio manevrus, plati sankryžos zona iššaukia nesaugų manevravimą;
- sankryža bendroje aplinkoje sunkiai pastebima;
- pėsčiųjų perėjos per dvi (ar daugiau) labai plačias eismo juostas;
- reguliuojamose šviesoforais sankryžose neapsaugoti kairieji posūkiai;
- dešinieji posūkiai per smailiu kampu įsilieja į pagrindinį kelią;
- pavienės kliūtys (medžiai, kelio ženklai) riboja matomumą;
- netinkamai sureguliuotos šviesoforų fazės;
- nusitrynęs horizontalusis ženklinimas.
Pašnekovai nurodo, kad juodosios dėmės ne sankryžose susiformuoja dėl įvairių priežasčių:
- ribotas kelio matomumas dėl vertikalių ar horizontalių kelio kreivių, nepakankamai paženklinti kelio vingiai;
- leistinas važiavimo greitis neatitinka horizontalios kreivės parametrų;
- nesaugios šalikelės, aukšti kelio sankasos šlaitai, arti kelio augantys medžiai;
- plati važiuojamoji dalis;
- nusidėvėjęs horizontalusis ženklinimas;
- pėsčiųjų perėjos per dvi (ar daugiau) labai plačias eismo juostas;
- kryptinio apšvietimo pėsčiųjų perėjose trūkumas;
- nesaugus pėsčiųjų eismas per kelią ties autobusų stotelėmis.
Užmiesčių keliuose – daugiau nei pusė visų žuvusiųjų
Pasak TKA, vidutiniškai kasmet apie 92 proc. eismo įvykių priežastis būna žmogiškasis faktorius, t.y. eismo įvykiai įvyksta dėl žmogaus daromų klaidų, atsakomybės stokos, netinkamai įvertintos situacijos.
Kitais atvejais eismo įvykių priežastys yra techniškai netvarkingos transporto priemonės ar kelio infrastruktūros saugos trūkumai.
„Todėl reikėtų nuolatos tiek vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams, t.y. pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems pažeidžiamiems eismo dalyviams, priminti, kad dalyvaudami eisme jie visi turi būti dėmesingi, atsargūs, rūpintis savo ir kitų asmenų saugumu.
Prie eismo įvykių mažėjimo taip pat prisideda ir kelių infrastruktūros gerinimas – įrengti apsaugotas kairinių posūkių juostas, pėsčiųjų perėjose įrengti saugos saleles ir kryptinį apšvietimą, atnaujinti horizontalųjį ženklinimą, šalinti matomumą ribojančius medžius ir krūmus, sankryžas rekonstruoti į šviesoforines ar žiedines“, – dėsto TKA atstovai.
Jie atskleidžia, kad žvelgiant plačiau į 2018–2021 m. įskaitinius eismo įvykius, pastebima, kad 74 proc. jų įvyksta gyvenvietėse, 24 proc. – užmiesčiuose ir 2 proc. – automagistralėse ir greitkeliuose. Tačiau didžioji dalis eismo dalyvių žūsta užmiesčio keliuose, t.y. 52 proc. visų žuvusiųjų.
Trečdalį juodųjų dėmių sukuria neblaivūs vairuotojai
Analizuojant eismo įvykius, dėl kurių susidarė juodosios dėmės, TKA teigimu, nustatyta, kad 2022 m. iš 42 juodųjų dėmių valstybinės reikšmės keliuose 12 susidarė dėl eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo neblaivūs, neturėjo teisės vairuoti arba pasišalino iš eismo įvykių vietos, t. y. šių kaltininkų blaivumas ir teisė vairuoti nežinoma.
Tad, anot pašnekovų, juodųjų dėmių skaičių būtų galima sumažinti, jeigu visi vairuotojai būtų atsakingi, nevairuotų būdami neblaivūs.
Jie priduria, kad, be abejo, atsakingi ir dėmesingi turi būti ne tik vairuotojai, bet ir visi kiti eismo dalyviai: pėstieji, dviratininkai, kurie taip pat gali būti eismo įvykių kaltininkais.
TKA aiškina, kad avaringų vietų skaičių būtų galima sumažinti tobulinant infrastruktūrą ir užtikrinant saugų keliavimą visiems eismo dalyviams.
„Vairuotojo elgsena tiesiogiai priklauso nuo to, kaip vairuotojas suvokia kelio infrastruktūrą, kelio aplinką ir esamas sąlygas automobilio viduje, ir nuo paties vairuotojo asmeninių savybių. Kelias, kuriuo važiuoja vairuotojas, diktuoja kaip elgtis kelyje – jei vairuotojas turi galimybę rinktis, jis gali daryti klaidas.
Tad netiesioginių eismo dalyvių (t.y. kelių tinklo planuotojų, projektuotų ir statytojų) asmeninė atsakomybė priimant sprendimus yra labai svarbi, nuo jų priimtų sprendimų priklauso kokį kelią matys eismo dalyviai ir kaip jį supras“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovai.
Jie skaičiuoja, kad šiais metais valstybinės reikšmės keliuose nustatyta 2 juodosiomis dėmėmis (JD) mažiau nei pernai (2021 m. – 44, 2022 m. – 42).
Agentūros atstovai pabrėžia, kad važiuojant svarbu pasirinkti ne leistiną važiavimo greitį, kurį nurodo kelio ženkliai, bet, įvertinus savo patirtį, kintančias eismo ar meteorologines sąlygas, pasirinkti saugų važiavimo greitį.
„Vairuotojams patartume visada išlikti budriems – ties pėsčiųjų perėjomis tikėtis pėsčiųjų ar dviratininkų, ties sankryžomis – posūkius atliekančių transporto priemonių, o užmiesčio keliuose – į kelią išbėgančių gyvūnų ar staigių kelio vingių.
Gaila, kad vis dar atsiranda nemažai vairuotojų, kurie sėda už vairo būdami neblaivūs ir taip rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, vairuodami naudojasi telefonu ar užsiima pašaline veikla, kuri trukdo susikoncentruoti į kelią ir besikeičiančią aplinką“, – teigia TKA.
kiek eismo įvykių dėl sveikatos nepasitikrinimo?
neivieno?????
