Šiuo metu Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis draudžiama nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu reikia rinktis žiemines padangas.
KET taip pat nurodoma, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
Portalo tv3.lt kalbintas Susisiekimo ministerijos (SM) Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pažymėjo poreikio ilginti žieminių padangų sezono nematantis. Anot jo, tokiu metu, kai staiga keičiasi temperatūra, susidaro plikledis tiesiog reikėtų sumažinti važiavimo greitį.
„Jeigu pasižiūrėjus visą balandžio mėnesį, oras tikrai buvo palankus ir net kovo mėnesį dažnai galima buvo važiuoti su vasarinėmis padangomis. Vairuotojai paprasčiausiai patys įvertina, jeigu yra abejotina kelio danga, kaip šiandien, tai vairuotojai turi pasirinkti arba lėtesnį važiavimo greitį, arba paprasčiausiai atsisakyti kelionės automobiliu, jeigu jo padangos vasarinės.
Vokietijoje, Lenkijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių nėra prievolės naudoti žiemines padangas iš viso, nėra draudimo važinėtis vasarinėmis padangomis žiemos metu. Ten vairuotojai patys įvertina kelio dangą, bet, jeigu atsitiktų tokios sąlygos, kad važiuos jis su vasarinėmis padangomis ir, iškritus sniegui, įvyks eismo įvykis ir galimai dėl to, kad jis važiavo su vasarinėmis padangomis, tai draudimas paprasčiausiai jam nekompensuos žalos“, – aiškino V. Pumputis.
Siūlo trumpinti terminą
V. Pumpučio teigimu, SM įsitikinusi, jog žieminių padangų sezoną reikia ne ilginti, o net sutrumpinti, numatant žieminėmis padangomis reikėtų važinėti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.
„Paprasčiausiai yra toks dalykas, kad kovo mėnesį buvo daug dienų, kai buvo galima važinėti su vasarinėmis padangomis ir, pavyzdžiui, žmogus, kuris važinėja mažai, jeigu oras yra geras, jam užtenka vasarinių padangų – jis gali saugiai važiuoti. Bet, jeigu žmogus važinėja kasdien, tai, be abejo, geriau jau pasirinki universalias arba žiemines padangas pereinamam ir vasaros laikotarpiui“, – aiškino SM atstovas.
Kokias tada padangas geriausia rinktis Lietuvos vairuotojams, siekiant, kad išvengti permainingo pavasario sukeltų netikėtumų kelyje? V. Pumputis akcentuoja, jog mūsų šalies oro sąlygomis labiausiai tinka žemesnio greičio indekso padangos.
„Atlikus testus Panevėžio autodrome, pastebėta, kad vasarinės padangos su aukštų greičio indeksu ir kai yra šlapia kelio danga, lyginant su padangomis, kurios pritaikytos šlapiai kelio dangai, ir universaliomis, atrodo žymiai prasčiau, jeigu yra slidesnė kelio danga, „užmetimas“.
Pastebima, kad daugiau tinkamos mūsų sąlygoms tos vadinamos žemesnio greičio indekso padangos, kurios nėra tokios kietos, nes, kai labai kieta padanga, jeigu greituminė skirta ypač greitam važiavimui, kai yra šlapias kelias ir tokia diena kaip šiandien, tai gali kilti problemų kelyje.
Dalis vairuotojų galvoja, kad, jeigu leidžiama su universaliomis padangomis važiuoti žiemos metu, tai aš važiuosiu kaip noriu. Deja, yra universalių padangų, kurios yra pakankamai kietos ir, esant slidžiam keliui, jos yra beviltiškos dėl to, kad jomis stabdyti yra tas pats kaip stabdyti su vasarinėmis padangomis. Nors iš teisinės pusės – vairuotojas važinėja su universaliomis padangomis ir viskas yra gerai, tačiau pavojų kelyje tikrai iškyla“, – aiškino V. Pumputis.
Kelių policija: esmė ne padangose
Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius portalui tv3.lt aiškino, jog žieminių padangų eksploatavimo termino trumpinimas ar ilginimas situacijos keliuose iš esmės nepakeistų.
„Nereikia čia nieko nei pratęsti, nei sutrumpinti. Aš manau, kad daugelis automobilių stovėjo lauke, tai vairuotojai matė, valydami langus, kad ledas, tai apie kokį greitį galime šnekėti? O mes matėme, kokiu greičiu važiuoja vairuotojai. Pas mane patį automobilis varomas keturiais ratais, bet atvažiavau minimaliu greičiu, net už saugų mažesniu greičiu.
Visiems eismo dalyviams reikia važiuoti daug mažesniu greičiu negu leistinas, reikia pasirinkti saugų greitį, o ne galvoti apie žieminių padangų sezono pratęsimą ar kažkokį kelių barstymą tokiu metu. Reikia pasirinkti greitį, tolygų pėsčiojo, tai yra 5 kilometrų per valandą greitį“, – akcentavo V. Černevičius.
Kelių policijos pareigūnas pažymėjo, jog jokia automobilio įranga nepadės, jei vairuotojas viršys leistiną greitį kelyje ar nepasiriks saugaus greičio bei elgsis neatsakingai.
„Dabar automatikos prikišta į automobilius ar kai važiuoja keturiais varomais ratais, tai vairuotojai galvoja, kad už juos apie saugų važiavimą pats automobilis pagalvos. Nieko panašaus. Kur saulė šviečia, ten yra sausa, o kur saulės nėra, gali būti ir 10 metrų ledo.
Svarbiausia pasirinkti saugų greitį ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus eismo dalyvius. Nes štai ir rezultatas – vienas vairuotojas Kirtimų gatvėje važiavo gal ir saugiu greičiu, bet kitas, panašu, kad ne ir atsitrenkė, sugadino automobilį“, – aiškino policijos pareigūnas.
Ragina įvesti privalomus kursus
Buvęs garsus lenktynininkas, Seimo narys Stasys Brundza portalui tv3.lt pasakojo, jog šis pavasaris Lietuvoje pademonstravo, jog trumpinti žieminių padangų eksploatavimo laikotarpio tikrai neverta.
Anot jo, viena iš išeičių, siekiant sumažinti avarijų skaičių, staiga pasikeitus oro sąlygoms – papildomų privalomų vairavimo kursų pradedantiesiems įvedimas. S. Brundzos teigimu, Vyriausybė dar 2007 m. nutarimu buvo nusprendusi, jog pradedantiesiems vairuotojams toki kursų reikia, tačiau šis darbas taip ir nepajudėjo iš mirties taško.
„Tarkime, važiuoji 48 kilometrų per valandą greičiu per slidžią kelio dangą ir kai automobilį sumėto, tai tą automobilį dar suvaldai, o, jei važiuoji 52 kilometrų per valandą greičiu, automobilio jau nebesuvaldai.
Reikia žmonėms suteikti galimybę arba įpareigoti, kad jie pavažinėtų slidžia danga saugiomis sąlygomis ir ne tik saugiomis, reikalingi papildomi kursai. Tada jie suprastų, kaip automobilis elgiasi ant ledo realiomis sąlygomis. Vairuotojai tada sugebėtų suvaldyti automobilį, įvertintų stabdymo kelią.
Nuo 2009 m. per septynerius metus jau didelė dalis vairuotojų būtų pabandžiusi, pasimokiusi ir tokių avarijų būtų mažiau. [...] Deja, pas mus buvo ir programa patvirtina, lėšos paskirtos, nieko nepadaryta. O dabar, galima sakyti, neturime tų vaisių, kurių nepasėjome“, – pasakojo S. Brundza.
